Ukrainoje sugriauta apie 530 maldos vietų
Nuo karinės Rusijos invazijos pradžios nukentėjo mažiausiai 530 bažnyčių ir kitų maldos namų, priklausiusių įvairioms krašto religinėms bendruomenėms, daugiausia ortodoksams. Ketvirtadalis yra sugriauta nepataisomai. Kai kurios šventovės nukentėjo po kelis kartus, Ukrainos žinių agentūrai „Ukrinform“ sakė Ruslanas Chalikovas, religijų tyrinėtojas ir projekto „Religion on fire“ vadovas. Pasak jo, daugiausia žalos padaryta Donecko ir Kyjivo apskrityse, čia sugriauta ar pažeista apie 200 maldos namų. Po to rikiuojasi Luhansko, Charkivo, Chersono ir Zaporižios apskritys. Keletas tuzinų maldos namų nukentėjo kitose apskrityse, kartais gana toli nuo fronto linijos. Kai kuriais atvejais žinoma apie tai, kas davė įsakymus ir kas juos įvykdė. Ortodoksams priklauso apie pusė iš kone pusšešto šimtų nukentėjusių šventovių, kitos priklausė mažesnėms krikščionių bendruomenėms – katalikams, protestantams, keliais atvejais – žydams, musulmonams ir induistams. Ar tai nepadaro Rusijos didžiausia šių dienų religijos laisvės pažeidėja, klausė didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, komentuodamas R. Chalikovo žodžius. Jis paminėjo atvejį, kai Rusijos dronas tyčia numetė sprogmenį ten, kur žmonės buvo susirinkę maldai.
Apie 50 kunigų ir pastorių, tęsė ganytojas ukrainietis, buvo ar yra patekę į okupantų rankas. Apie pusė iš jų žuvo ar mirė, apie 20 laikomi dingusiais – viliamasi, kad jie gyvi. Tarp jų yra Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkų, įvairių protestantų bendruomenių pastorių ir du Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios redemptoristų vienuoliai – br. Ivanas Levickis ir br. Bohdanas Heleta.
„Raginame pasaulio bendruomenę pripažinti tikrąjį žmogaus laisvės, ypač religijos laisvės, priešą. Prašome išlaisvinti mūsų drąsius tėvus redemptoristus, šiuo metu laikomus Rusijos nelaisvėje. Linkime, kad pasaulis tiksliai įvertintų tą, kuris, pasitelkdamas krikščioniškąsias vertybes, žudo žmogaus tikėjimą į Dievą ir pasitikėjimą bet kokia institucija, kuri iš tiesų tarnauja žmogui Dievo vardu“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas.
Italijos katalikų televizija TG2000, nuolatos skirianti dėmesį karui Ukrainoje, šiomis dienomis paskelbė kelis reportažus apie Šventojo Sosto tarpininkavimo galimybes ir apie tai, ką įmanoma padaryti šiandien. Tarp kalbintų pašnekovų – Kyjive reziduojantis lietuvis arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, einantis apaštalinio nuncijaus pareigas. Kaip ir kituose interviu, jis pripažino, jog žmogiškai sunku įžvelgti, kaip sustabdyti karą. Tačiau Bažnyčia negali nuleisti rankų. Ji turi rūpintis žmogišku ir humanitariniu aspektu. Arkivyskupas V. Kulbokas pridūrė, jog popiežiaus pasiuntinio kardinolo Matteo Zuppi pastangos atvėrė komunikacijos kanalus, kurie leido iš Rusijos sugrąžinti tam tikrą skaičių vaikų. Tai sudėtingas darbas, įtraukiantis nemažai institucijų Rusijoje, Ukrainoje ir Vatikane. Šiuo metu, patikslino jis, dirbama maždaug su šimtu kitų vaikų atvejų ir turima planų dėl 4000 kitų. (RK / Vatican News)
