Vatikano valstybės sekretorius įspėjo dėl didelio gaisro Artimuosiuose Rytuose
Reikia, kad būtų stengiamasi suvaldyti situaciją, kad nekiltų didelis gaisras. Šventasis Sostas bijo, kad jei nebus imamasi priemonių, konfliktas Artimuosiuose Rytuose plėsis, eskaluosis – būtent to norima išvengti, patikino kardinolas P. Parolinas. Jis kalbėjosi su žiniasklaidos atstovais po renginio, skirto kardinolui Achille Silvestrinį, garsiajam Šventojo Sosto diplomatui.
„Vienas iš pamatinių punktų yra siekimas, kad šis konfliktas neišsiplėstų. Yra pavojus, kad jis eskaluosis, nes visi labai įsikarščiavę, padėtis delikati. Reikia daryti taip, kad kiekvienas susivaldytų, kad nekiltų bendras gaisras“, – pridūrė P. Parolinas, pakartodamas, kad, kalbant apie dabartinį Hamas ir Izraelio konfliktą, Vatikanas nemato kitos išeities, kaip dviejų tautų ir dviejų valstybių sprendimo kelias. Svarbu rasti diplomatijos būdus, kad toks sprendimas taptų tikrove.
Užklaustas apie Šventojo Sosto nusistatymą dėl Ukrainos prezidento V. Zelenskio dešimties punktų taikos platformos, Vatikano valstybės sekretorius patikino, kad Šventasis Sostas kol kas visas jėgas skiria humanitariniam matmeniui. Davoso forumo fone šiomis dienomis buvo svarstytas Ukrainos kvietimas į aukšto lygio taikos konferenciją. P. Parolinas užtikrino, kad Šventasis Sostas tikrai joje dalyvaus, kaip dalyvavo ligi šiol įvykusiuose trijuose susitikimuose, kurių pastarasis įvyko Saudo Arabijoje. Susitikime Ukrainos taikos klausimu Davose dalyvauja Valstybės sekretoriato įgaliotas nuncijus Ettore Balestrero, nuolatinis atstovas Ženevoje prie JTO organizacijų.
Kai Italijos Senate vyko renginys garsiajam Vatikano diplomatui A. Silvestrini pagerbti, Italijos Atstovų rūmuose pristatyta Open Doors ataskaita apie krikščionių persekiojimus pasaulyje. Maždaug 365 milijonai krikščionių patiria smurtą ir persekiojimus dėl tikėjimo. P. Parolinas patikino, kad Šventasis Sostas yra labai susirūpinęs ir dėl krikščionių persekiojimo. Anot kardinolo, krikščionys daugelyje pasaulio vietų neturi minimalios religijos laisvės, nors jie, kaip ir visų religijų išpažinėjai, turi teisę, kad būtų gerbiama jų laisvė tikėjimo srityje. Kita vertus, pridūrė P. Parolinas, Evangelija jau buvo tai numačiusi. „Mes negalime skatinti šių dalykų, tačiau iš dalies toks yra krikščionių likimas pasaulyje, jie susiduria su priešiškumu, pasipriešinimu, persekiojimu. Tai Jėzaus vardo liudijimo sąlyga“, – pažymėjo kardinolas P. Parolinas.
Susitikime su kardinolu P. Parolinu dalyvavę spaudos atstovai pasveikino jį su 69-uoju gimtadieniu, kuris sukako trečiadienį, sausio 17 d. Nuo 2013 m. P. Parolinas yra vienas iš pagrindinių popiežiaus Pranciškaus bendradarbių, jau daugiau kaip 10 metų einantis Valstybės sekretoriaus pareigas ir vienas ilgiausiai priklausančių kardinolų tarybai, įpareigotai padėti popiežiui vadovauti Visuotinei Bažnyčiai. (SAK / Vatican News)
