Nuncijus Ukrainoje: turime pasitikėti gailestinguoju Viešpačiu

Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos interneto portalas „Vatican News“ ir dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė interviu su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu Visvaldu Kulboku.

Akivaizdu, kad padėtis Ukrainoje yra labai sunki. Tūkstančiai į nelaisvę patekusių žmonių kenčia nežmoniškomis sąlygomis. Nuncijus sakė, kad jis yra išklausęs iš tiesų šiurpių liudijimų, kurių neįmanoma žodžiais apsakyti. Daug žmonių, gyvenančių regionuose netoli fronto linijos, nedrįso ar neturėjo jėgų pasitraukti į saugesnes vietas. Jie yra visiškai priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, įskaitant vandenį ir duoną. Tačiau yra ir kunigų, labdaros organizacijų darbuotojų ir savanorių sukurtas pagalbos tinklas, kurio padedmi tie žmonės gali išgyventi. Visuose rytiniuose regionuose yra milijonai vaikų, kurie negali eiti į mokyklą. Kai kuriuose miestuose įrengiamos požeminės mokyklos, kad būtų apsaugotos nuo bombardavimų. O ką ir kalbėti apie žuvusius ir suluošintus karius, milijonus perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių.

Klausiamas apie Bažnyčios vaidmenį siekiant padėti kenčiantiems žmonėms nuncijus visų pirma paminėjo dvasinės pagalbos, kurią teikia krikščionių Bažnyčios, svarbą. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad toks nuožmus karas kils XXI amžiuje. Dvasinį aspektą ypač pabrėžia fronte esantys kariai ir karo belaisviai: jiems malda yra beveik vienintelis vilties žiburėlis. Nuncijus paminėjo ir tai, kad reikia kantriai įsiklausyti į žmones, kai jie nesugeba suprasti, kodėl Bažnyčios ir ypač Šventasis Sostas negali jiems veiksmingai padėti. Daugelis įsitikinę, kad sunkumams išspręsti pakaktų „vieno popiežiaus žodžio“. Tad bendraujant su tokiais žmonėmis reikia paaiškinti, kad niekada negali būti tikras, jog tam tikros humanitarinės iniciatyvos iš karto duos vaisių. Akivaizdu, kad svarbiausia Bažnyčių veiklos sritis yra humanitarinė pagalba, ir šioje srityje tiek Šventojo Sosto institucijos, tiek tarptautinės labdaros organizacijos, tiek vietinė Katalikų Bažnyčia ir kitos Bažnyčios daro viską, ką gali.

Ar galima tikėtis diplomatijos priemonėmis užbaigti šį karą? „Norėčiau klysti, bet šiandien nematau jokios prošvaistės, – atsakė nuncijus. – Tačiau Dievo malonės dėka viskas gali pasikeisti akimirksniu, todėl turime dar labiau pasitikėti gailestinguoju Viešpačiu.“ (jm / Vatican News)