P. Parolinas Vasario 16-osios minėjimo Mišiose: „Kaip reikia mums taikos!“
Kristaus tikėjimo šviesa Lietuvoje niekuomet nebuvo užgesusi, pažymėjo kardinolas P. Parolinas kreipdamasis į Lietuvos nepriklausomybės šventės Mišių dalyvius, tarp kurių buvo dviejų Romoje Lietuvos ambasadų – prie Šventojo Sosto ir Italijoje – ambasadorės S. Maslauskaitė-Mažylienė ir Dalia Kreivienė, lydimos diplomatinių misijų darbuotojų, taip pat Lietuvai draugiškų valstybių ambasadoriai, Italijos senatoriai, Romos lietuvių bendruomenės ir Italijos visuomenės atstovai.
Lietuvos bažnyčios ir vienuolynai – tikėjimo ir kultūros sklaidos centrai, paminklai, menas, literatūra, kultūra – visa tai primena krikščionišką apreiškimą, kuris buvo tikrasis tautos evangelinis raugas, pastebėjo P. Parolinas.
Kardinolas prisiminė daugelio Lietuvos krikščionių ištikimybės Evangelijai, dėl kurios sovietmečiu jie buvo persekiojami, liudijimą, paminėjo du lietuvius palaimintuosius – toliaregišką ir visiems atjautų J. Matulaitį, Vilniaus arkivyskupą, ir sovietinio komunistinio režimo ateizmo kankinį, atkaklų tikėjimo ir žmogaus orumo gynėją T. Matulionį, Kaišiadorių arkivyskupą. Lietuvos Respublikos istorija neatsiejamai susijusi su krikščionybe, kuri, taip sakant, atstovauja jos sielai, patikino Mišių už Lietuvą pagrindinis aukotojas, kardinolas P. Parolinas.
Vatikano valstybės sekretorius ragino įsigilinti į Bažnyčioje prasidėjusį liturginio gavėnios laikotarpio ir pasninko reikšmę: išėjimo iš savęs, savimeilės, kurią pavadino nuodėmės sąjungininke, atsisakymą tam, kad rinktumės malonę, leidžiančią tapti Dievo gyvenimo dalyviais. Labai gilios biblinės pasninko šaknys: pasninkas yra ne tiktai maisto atsisakymas, o visų pirma „nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, duoti pavergtiesiems laisvę, sulaužyt bet kokį jungą“ (žr. Iz 58, 6).
Kalbėdamas apie konkrečius Šventosios Dvasios veikimo žmonių širdyse ženklus, tokius kaip Bažnyčios Lietuvoje karitatyvinės pastangos dėl stokojančių, kardinolas P. Parolin patikino, kad Dievo Gailestingumo žinia neatsitiktinai apsilankė lietuvių tėvynėje. Jis priminė šios žinios nuo popiežystės pradžios įkvėptą šv. Joną Paulių II, taip pat popiežių Pranciškų, pasak kurio, priminė kardinolas, Dieviškojo gailestingumo žinia yra labai konkreti ir reikli gyvenimo programa, nes apima darbus, o vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų darbų – tai atleidimas mus įžeidusiems, tiems, kuriuos laikome savo priešais.
Anot P. Parolino, pagiežos ir pykčio atsisakymas yra bene sunkiausiai įgyvendinamas „pasninkas“. Patikinęs, kad tai kiekvieno sąžinės reikalas, kardinolas paragino atminti, jog kalbėdami „Tėve mūsų“ maldą primygtinai prašome Dievo, kad atleistų mums taip, kaip ir mes atleidžiame (žr. Mt 6, 12).
Melsdamas Dievą, kad Evangelija toliau įkvėptų Lietuvos visuomenę siekti bendrojo gėrio ir ginti pamatines vertybes – gyvybę, nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, santuoka tarp vyro ir moters paremtą šeimą, kardinolas ragino melstis už taiką – Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir daug kur pasaulyje. „Kaip reikia mums taikos!, – pažymėjo Vatikano valstybės sekretorius ir pridūrė: – Baltijos šalys taip pat jaučia gyvybiškai svarbų jos poreikį – jos pirmiau nei mes, Vakaruose, pajuto pakilusį grėsmingą karo, smogsiančio Ukrainos žmonėms, vėją.“
Mes, kaip tikintieji, kurie šaukiamės Jėzaus vardo, niekuomet neturime liautis tikėję, kad taikos stebuklas yra įmanomas, nes, popiežiaus žodžiais, karas visuomet yra žmonijos pralaimėjimas, pažymėjo kardinolas P. Parolinas, kviesdamas maldas už taiką pavesti Aušros Vartų Marijai Vilniuje ir kitose Lietuvos šventovėse pagerbiamai Švč. M. Marijai.
Šv. Mišias už Lietuvą su kardinolu P. Parolinu aukojo arkivyskupas. R. Makrickas, Popiežiaus ypatingasis komisaras Popiežiškojoje Maria Maggiore bazilikoje, kun. A. Arštikaitis, Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius, ir kolegijos dvasininkai. Mišiose giedojo Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“, o po Mišių koncertą Jėzaus vardo bažnyčioje Romoje surengė jungtinis choras, sudarytas iš daugiau nei 100 dainininkų, atstovaujančių Klaipėdos „Dangės“, Marijampolės „Suvalkijos“, Šiaulių „Dagilėlio“, Vilniaus „Vaidilučių“ ir „Virgo” chorams. (SAK / Vatican News)
