Vatikane – konferencija apie technologijų pažangą ir žmogaus tapatybę
„Žmogus: prasmės ir iššūkiai“ – taip vadinosi Romoje vasario 12–13 d. vykusi konferencija, surengta Popiežiškosios gyvybės akademijos, į kurią susirinko mokslininkai, filosofai, teologai ir ekonomistai mokslo ir technologijų pažangai aptarti bei būdams, kaip ją panaudoti žmogaus labui.
Konferencijos dalyviai su Vatican news žurnalistais pasidalijo įžvalgomis ir lūkesčiais. Profesorė Mariana Mazzucato iš Londono universiteto koledžo kalbėjo apie tai, kad problemos, su kuriomis šiandien susiduria žmonija, reikalauja kolektyvinių veiksmų, kuriais būtų siekiama bendrojo gėrio.
Pasak jos, šiuo metu nėra jokio ekonominio modelio, kuris paremtų šį požiūrį, – nėra „bendrojo gėrio ekonomikos“. Prof. Mazzucato paaiškino, kad, remiantis vyraujančiomis ekonomikos teorijomis, vyriausybės turėtų palikti daugumą reikalų rinkai, įsikišdamos tik kritiniais atvejais.
„Neįmanoma pasiekti keliamų tikslų, susijusių su klimato krize, biologinės įvairovės krize, vandens krize ir pandemijomis, kurios mus ištiks, jei ir toliau galvosime tik apie tai, kaip ištaisyti situaciją“, – tvirtino ji. Kaip alternatyvų metodą profesorė Mazzucato iškėlė popiežiaus Pranciškaus enciklikas Laudato sì ir Fratelli tutti, skatinančias „atgaivinti kolektyvinį intelektą ir kolektyvinį bendradarbiavimą“.
Fizikos profesorius Džimas Al-Khalili iš Sario universiteto Anglijoje savo pranešime aptarė dirbtinį intelektą ir būdus, kaip tai gali pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą ir mūsų suvokimą apie tai, ką reiškia būti žmogumi.
Jis sakė, kad dirbtinis intelektas „palengvino mūsų gyvenimą“ taip, kad „pamirštame, kaip būtų be jo“, tačiau dėl to mes nepraradome savo žmogiškumo.
Pasak profesoriaus Al-Khalili, buvimas žmogumi yra daugiau nei mūsų intelektas, intuicija ar kūrybiškumas, nes visa tai tikriausiai vieną dieną bus atkartota dirbtinio intelekto. Jis sakė, kad būti žmogumi taip pat yra mūsų elgesio ir sąveikos su fizine aplinka, mūsų tarpusavio santykių sudėtingose kolektyvinėse struktūrose ir visuomenėse klausimas; tai mūsų bendros kultūros ir įsitikinimai, mūsų istorija, mūsų prisiminimai.
Arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas, pažymėjo, kad jau kelerius metus akademija dalį dėmesio skiria ne tik jos kompetencijoje tradiciškai esančioms eutanazijos ar aborto problemoms, bet eina toliau. Šis naujas mandatas yra tiesiogiai iš popiežiaus Pranciškaus 2019 m. laiško apie žmonių bendruomenę Humana Communitas.
Anot Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidento, siekiama spręsti, kaip įveikti epochos pokyčius, kuriuos šiuo metu patiriame. Arkivyskupas pabrėžė, kad žmonija dabar rizikuoja išnykti bent dėl trijų skirtingų priežasčių: klimato kaitos, branduolinės energijos ir naujųjų technologijų. Šios grėsmės reikalauja tvirto atsako, patikino V. Paglia.
Kaip pavyzdį, kokio atsakymo tikimasi, arkivyskupas V. Paglia nurodė 2020 m. Romoje pristatytą kvietimą dirbtinio intelekto etikai – pirmąjį tokio pobūdžio dokumentą, kurio rengimą koordinavo Popiežiškoji gyvybės akademija ir kurį, be kitų, pasirašė Microsoft prezidentas, IBM viceprezidentas, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis sekretorius ir Italijos vyriausybė. (DŽ/Vatican News)
