Žalumos terapija nuo Alzheimerio ligos
Monokloniniai antikūnai, protingos molekulės, galinčios išvalyti smegenis nuo susikaupusio beta amiloido, eksperimentiniai vaistai, bangos prisiminimams pažadinti, virtualiosios realybės palaikomi pažinimo mokymai – tiesa ta, kad nuo Alzheimerio ligos, nepaisant nenuilstamų mokslinių tyrimų pastangų, vis dar nėra jokio vaisto, išskyrus tai, ką specialistai vadina ligos „sulaikymu“ ir „sulėtinimu“. Kai demencija užpuola senelį, močiutę, tėvus, mylimą žmogų, vienintelis dalykas, kurį norisi daryti, – ne laikytis varginančios ligoninės tvarkos, bet sustabdyti laiką ir nustoti su liga kovoti. Tai vyksta čia, Rubano mieste, Padujos provincijoje, Kalkutos Motinos Teresės namų centro terapiniuose soduose, kur žaluma atnaujina ir gydo, o pacientų ir slaugytojų gyvenimas teka iš naujo atrastu normalybės ritmu.
Rankas į vazonus suleidęs Džiovanis rūpinasi sėklomis ir žino, kad jas pasodinęs turi laistyti ir nepamiršti jų kasdien patikrinti taip, kaip elgiesi su broliu ar draugu, kurio sveikatą stebi. Anna eina prie didelės vyšnios, staiga pakelia galvą, giliai įkvepia, akys žybteli. Tiesiai virš jos tarp šakų šuoliuoja voverė. Ir Anos veidą nušviečia šypsena. Piero braunasi pro žydinčius krūmus, pasiekia rozmariną, paima šakelę, uosto, priglaudžia veidą, atrodo laimingas, ramus. Įžengusi į Terapinį sodą, Rinai atgijo visi prisiminimai apie savo namų sodą, jaunystę, ji nori pati juo rūpintis. Todėl centro darbuotojai jai suteikia atskirą erdvę, kurioje nėra kitų pacientų.
Kvapai, spalvos, kontaktas su medžiais, gėlėmis, kvapniaisiais augalais – tai terapija, kuri pasirodė esanti veiksminga Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Terapija apdovanota Inovacijų laboratorijos ir Sidnėjaus miesto inovacijų ir verslumo apdovanojimais. Projektą Paduvoje, kuris po dvejų metų eksperimentavimo gavo Padujos universiteto sertifikatą, pradėjo Giotto socialinis kooperatyvas, Šv. Antonijaus bendruomenė, Paduvos universiteto Bendrosios psichologijos katedra ir miškininkystės sistemų katedra.
Monsinjoras R. Ravazzolo, Motinos Teresės centro direktorius, pasakoja, kad prieš 24 m. vyskupijoje atliktas poreikių tyrimas atskleidė, kad nėra centrų, skirtų žmonėms su pažinimo sutrikimais ir jų šeimoms. Taip 2000 m. buvo padėtas Motinos Teresės namų kertinis akmuo, 2006 m. pradėta veikla. Šiuo metu dviejuose gyvenamuosiuose centruose gyvena 34 žmones, o dviejuose dienos centruose lankosi 50 žmonių. Čia vyksta daugybė veiklų, lankytojus prižiūri gydytojai, psichologai ir patyrę darbuotojai. Galima teigti, kad sodai, iš pradžių sumanyti tik poilsiui ir pasivaikščiojimams, kaip pačių namų puošybos elementas, tapo tikruoju šios vietos varikliu. Kuo daugiau laiko centro pacientai praleidžia tarp ąžuolų, laurų, alyvmedžių, klevų ir magnolijų, tuo labiau atgyja jų prisiminimai, atmintis. Savotiškas stebuklas, kurio akivaizdoje vaikai ir sutuoktiniai negali sulaikyti ašarų.
Bet tai dar ne viskas. Pacientai tampa savarankiškesni, mažiau nerimastingi, mažiau apatiški ir prislėgti, labiau linkę bendrauti, sugeba atnaujinti svarbias kognityvines funkcijas, pavyzdžiui, kalbą ir mąstymą. Bet svarbiausia, kad gerokai sumažėjo šios patologijos gydymui gydyti skiriamų vaistų, kurių yra daugybė, sako centro psichologas Andrea Melendugno, kiekis. Atrodo, tarsi žaluma turėtų galią pataisyti pažeistus neuronus, sukurti naujus – visai kaip pavasario daigai.
Sodų kūrimas
Centro plotas – maždaug 22 hektarai, trys sodai juose sudaro nedidelę dalį, tačiau pacientai negali pasiklysti, nes takai yra žiediniai, visada grįžtantys į pradinį tašką. Viskas čia apmąstyta iki smulkiausių detalių, siekiant išgydyti: augalai, vieta, erdvės padalijimas, sodo tipas. Sodus projektavo tarptautinis sodų dizaineris Andrea Mati, kuris specializuojasi pažeidžiamiems žmonėms skirtų žaliųjų zonų kūrime. Kiekvienas augalas, kiekvienas medis turi turėti tam tikrą formą, kad nebūtų didelių šešėlių, nes jie Alzheimerio liga sergantiems pacientams kelia siaubą, sustiprindami nepaaiškinamą „juodosios skylės“ jausmą, kurį jie patiria savo mintyse ir kuris kursto nerimą ir depresiją.
Tvarumas, atpažįstamumas, biologinė įvairovė
Šiuo metu soduose auga 138 skirtingos augalų rūšys, visos vietinės. Sodo negalima kurti iš kitame regione augančių augalų, reikia atsižvelgti į klimatą, saulės poveikį, drėgmę ir dirvožemio sudėtį. Be to, jei sergantysis susiduria su tam regionui būdingu augalu, jis patiria didesnę saugumo būseną, jį atpažįsta, gali netgi atgyti vaikystės prisiminimai. Taigi fikusai, uosiai, klevai, vyšnios ir granatmedžiai, kuriais puošiasi Veneto regiono sodai ir kaimai, sukuria atpažįstamą ir pažįstamą aplinką tiems, kurie prarado prisiminimus. Ir čia augantys čiobreliai, šalavijai, laurai, rozmarinai yra svarbūs pažintiniai priminimai. Augalų pasirinkimas yra esminis atminčiai, todėl atliekamas labai kruopščiai, pasitelkus įvairius tyrimus. Parenkant augalus dėmesys kreipiamas ir biologinės įvairovės, kuri dėl žmogaus destruktyvios veiklos nyksta, atkūrimui, labai svarbus tvarumo aspektas.
Gamta – įsčios, kurios priima ir gimdo
Mons. R. Ravazzolo pasakoja, kad mąstant apie šiuos sodus kyla gamtos kaip įsčių, priimančių ir kuriančių gyvybę, įvaizdis. Jis prisimena, ką popiežius Pranciškus sako enciklikoje Laudato si' – žmogus pats yra gamtos dalis. „Kartais apie gamtą galvojame kaip apie kažką, kas žmogui yra svetima, kur žmogus yra žiūrovas, tačiau nepamirškime, kad kiekvienas iš mūsų yra šios kūrybinės Dievo meilės, kuri suteikia gyvybę visiems daiktams, dalis. Gamta gali padėti pasirūpinti ligoniais, kurie pernelyg dažnai būna pamiršti arba patikėti tik mylinčiai, bet varginančiai šeimos narių priežiūrai. Čia, Motinos Teresės centre, matome, kaip sėkmingai įgyvendinama žmogaus ir aplinkos sąjunga, apie kurią kalba Šventasis Tėvas, vyksta gijimas“, – sako kunigas.
Terapinis sodas iš tiesų yra savarankiška sveikatos priežiūros įstaiga. Tai naudinga ne tik svečiams, bet ir įstaigoje dirbančiam personalui ir jų šeimoms. Čia puoselėjama tvarių ir regeneruojančių pasirinkimų politika, kurios tikslas – asmens gerovė, kad ir pacientai, ir šeimos nariai jaustųsi geriau. Šeimos liudija, kad mato savo artimuosius tokius ramius, kokie jie nebebuvo ilgą laiką. Šis projektas nori būti pirmtakas, pavyzdys, kaip konkrečiai keisti gyvenimo kokybę slaugos įstaigose.
(DŽ/Vatican News)
