Arkivysk. E. Balestrero: pinigai tebūna skiriami ne ginklams, bet kovai su badu

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO Ženevoje kalbėjo 55-ojoje eilinėje Žmogaus teisių tarybos sesijoje, dar kartą pabrėždamas ryšį tarp klimato kaitos ir maisto trūkumo skurdžiausiose šalyse.

„Klimato kaita yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių šiuo metu pasaulyje taip labai didėja badas. Tačiau su juo būtų galima veiksmingai kovoti, jei ten, kur neproporcingai daug lėšų išleidžiama ginklams, šie pinigai būtų skirti švariai planetai ir be kančių“. Vatikano atstovo JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje arkivyskupo Ettore Balestrero pasakyta trumpa kalba prasidėjo aiškiu teiginiu, kurį lydi skaičiai: 2023 m. daugiau kaip 333 milijonai žmonių susidūrė su išaugusiu maisto stygiumi, o iki 2030 m. šis skaičius padidės iki beveik 600 milijonų.

Arkivyskupas Ettore Balestrero taip pat kalbėjo apie klaidinantį ir nepriimtiną faktą, dažnai pasitelkiamą turtingųjų, kai dėl klimato kaitos ir aprūpinimo maistu trūkumo kaltinami neturtingieji arba didelis gimstamumas. Arkivyskupas sako, kad vaikai yra turtas, o ne problema. Tačiau faktas yra tai, kad turtingiausių šalių išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra gerokai didesnis nei skurdžiausių šalių, o pastarosios, nors jų gyventojai sudaro beveik pusę pasaulio žmonių, atsako tik už 10 proc. toksinių teršalų.

Vatikano atstovas priminė Šventojo Sosto poziciją, kad tarpusavyje susijusių teisių į maistą ir švarią bei sveiką aplinką išsaugojimas turi būti ekonominės ir klimato politikos kertinis akmuo. Jis iš naujo pateikė popiežiaus pasiūlymą dėl pasaulinio fondo, kuris panaudotų didžiulius išteklius, šiuo metu skirtus ginklavimuisi ir konfliktams, badui panaikinti. Tai turėtų būti vykdoma lygiagrečiai  su ryžtingais veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kovojant su klimato kaita. Arkivyskupas E. Balestrero pacitavo popiežių Pranciškų, kuris enciklikos „Laudato si'“ pradžioje teigia, kad autentiškas žmogaus vystymasis yra moralinio pobūdžio ir suponuoja visišką pagarbą žmogaus asmeniui, tačiau taip pat turi kreipti dėmesį į gamtą ir atsižvelgti į kiekvienos būtybės prigimtį ir jų tarpusavio ryšį,  kaip 1987 m. rašė Jonas Paulius II enciklikoje „Sollicitudo rei socialis“.

(DŽ/Vatican news)