Mianmaro Bažnyčios primas: per Velykas apkabinkime Kristų – Taikos aušrą
Mianmaro katalikų bendruomenės rengiasi švęsti 2024 metų Velykas kasdienės įtampos ir baimės atmosferoje bei gilėjant humanitarinei krizei. Šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius auga nerimą keliančiu greičiu: daugiau kaip 2,6 milijono žmonių visoje šalyje paliko savo namus, o iš viso 18,6 milijono žmonių – maždaug trečdaliui visų šalies gyventojų – reikia humanitarinės pagalbos. Maisto, kuro ir kitų būtiniausių dalykų kainos toliau auga, o ketvirtadalis gyventojų šiuo metu susiduria su badu ir ligomis dėl sveikatos apsaugos sistemos žlugimo, informuoja misijų naujienų svetainė „Fides“, perdavusi Rangūno arkivyskupo žinią.
Ganytojas Velykų žinioje prašo maldose neužmiršti pilietinio karo, prasidėjusio po 2021 m. karinio perversmo, slegiamų nekaltų žmonių šauksmo, prispaustųjų ašarų ir į konflikto kryžminę ugnį papuolusiųjų sužlugdytų svajonių.
Mokykimės iš Jėzaus, parodžiusio tikrąją jėgą nuolankiais tarnavimo gestais: su gilia meile ir nuolankumu priklupęs jis nuplovė mokiniams kojas, taip parodydamas, kad tikroji galia gūdi ne užvaldyme, o altruistiniame savęs dovanojime kitiems.
75 metų ganytojas Velykų žinioje su širdgėla paminėjo kitur pasaulyje vystančius karus ir konfliktus. Paminėjęs karus Šventojoje Žemėje ir Ukrainoje jis kvietė su karšta malda kelti balsus už taiką ir teisingumą, kad liautųsi karai.
Kardinolas Ch. M. Bo Velykų žinioje reiškė įsitikinimą, kad žmonija turėtų klausytis popiežiaus Pranciškaus, kviečiančio bendrą kelionę į taiką grįsti dviem pamatiniais ramsčiais – bendravimu ir susitaikymu, žadinti vilties liepsną širdyse su tvirtu pasiryžimu priešintis jėgoms, sėjančioms pasidalijimą, neapykantą ir konfliktus.
Rangūno, didžiausio Mianmaro miesto ir buvusios krašto sostinės, ganytojas ragino katalikus konfliktų ir problemų, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis, akivaizdoje atgaivinti savo viltį ir pasitikėjimą Prisikėlusiu Kristumi, kuris nugalėjo mirtį ir padovanojo mums tikrąjį gyvenimą. Ši viltis sukuria šviesą gyvenimui, įveikia atgrasymą, sukuria solidarumą ir nukenksmina visas smurto sėklas, kurias abejingumo ir konfrontacijos kultūra sėja mūsų visuomenėse ir rengia dirvą karams. Kartu siekime, kad pasaulis įsipareigotų karo įrankius paversti taikos įrankiais, kad mūsų žodžiuose aidėtų visuotinės brolybės kalba ir kad mūsų veiksmai būtų grindžiami taikos paieškomis. (SAK / Vatican News)
