Ukrainos laukuose – nuo kviečių iki minų. Ūkininko liudijimas

Žemės ūkio sektorius yra pagrindinė Ukrainos ekonomikos sudedamoji dalis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis maždaug trečdaliui šalies gyventojų. Derlinga žemė, palankios klimato sąlygos ir palyginti palanki investicinė aplinka leido šaliai ne tik išmaitinti savo piliečius, bet ir aprūpinti maistu milijonus žmonių Azijoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitur.

Prieš karą žemės ūkio sektoriaus dalis Ukrainos BVP buvo didžiausia iš visų ekonomikos sričių – daugiau kaip 10%. Jame buvo įdarbinta 14% darbo jėgos ir sukurta 41% viso eksporto. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė maisto produktų gamybą ir prekybą visoje šalyje, keldama grėsmę maisto saugumui ir kitose pasaulio šalyse.

„Dabar labai sunku vykdyti žemės ūkio veiklą“, – interviu Vatikano žiniasklaidai sakė Vasylis Ževneris, kuris kartu su savo verslo partneriu, Prancūzijos piliečiu, daug metų užsiima žemės ūkio veikla pietų Ukrainos Mykolajivo regione, viename iš labiausiai nukentėjusių nuo karo. „Karo pradžioje rusai ne tik kuriam laikui buvo užėmę mūsų laukus, bet ir daug laukų užminavo, be to, juose liko daug raketų nuolaužų. 2022 m. negalėjome įdirbti žemės tinkamai, o kai kurie laukai apskritai nebuvo dirbami, dėl to negalėjome gauti derliaus.“ Pasaulio banko duomenimis, 2022 m. Ukrainoje bendras dirbamos žemės plotas, palyginti su 2021 m., sumažėjo 20 proc.

Verslininkas sako, kad šalia nuolatinės rusų bombardavimo rizikos karas taip pat sutrikdė logistikos mechanizmus: kyla sunkumų perkant trąšas, sėklas ir degalus. Dar vienas iššūkis – darbo jėga.  Darbuotojai, kurie vairavo žemės ūkio techniką, pašaukti į kariuomenę, trūksta ir galinčių dirbti žemę.

Dėl mažesnės žemės ūkio produkcijos ir augančių gamybos priemonių kainų gerokai sumažėjo pelnas. Labai sunku ne tik auginti kviečius ar kitas kultūras, bet ir parduoti. Dėl Juodosios jūros blokados pirmaisiais didelio masto karo mėnesiais smarkiai sumažėjo žemės ūkio produktų eksportas, kuris daugiausia būdavo išplukdomas iš šio regiono uostų,  buvo padaryta didelė žala ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir pasauliniam aprūpinimui maistu.

2023 m. liepą Rusija nutraukė iniciatyvą, pagal kurią maždaug metus buvo galima saugiai eksportuoti didžiąją dalį Ukrainos grūdų per tris Juodosios jūros uostus. Europos Sąjunga pasmerkė šį Rusijos sprendimą, nurodydama, kad ši iniciatyva, kuriai tarpininkavo JTO ir Turkija, sudarė sąlygas saugiai eksportuoti beveik 33 mln. tonų grūdų ir maisto produktų į 45 šalis, naudojant daugiau kaip tūkstantį laivų. 65 proc. eksportuotų grūdų pasiekė besivystančias šalis. Vėliau Ukraina atidarė laivybos koridorių vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje, netoli Rumunijos ir Bulgarijos.

Juodosios jūros blokada paskatino ES atidaryti solidarumo koridorius Ukrainos maisto produktams, sustabdydama importo muitų ir kvotų taikymą. Tačiau Europos ūkininkai pradėjo protestus, nes, be kitų sektoriaus problemų, dėl didžiulių eksporto iš Ukrainos srautų krito produktų kainos. (DŽ/Vatican News)