Šventosios Žemės pranciškonas: esame pavargę, bet neprarandame vilties
Per praėjusių metų spalio 7 d. ataką ir per pastaruosius šešis mėnesius žuvo 1 170 izraeliečių ir užpuolimo užkluptų užsieniečių civilių. Teroristai paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių 129 tebėra teroristų rankose, 30 žuvo, kitus pavyko išvaduoti. Žuvo 604 Izraelio kariai, o sužeistųjų skaičius viršija 3 tūkst. Dar daugiau aukų palestiniečių pusėje, tačiau tikslus skaičius nežinomas. Palestiniečių Hamas organizacija teigia, kad per pusę metų per Gazos Ruožo bombardavimus žuvo daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Humanitarinę pagalbą teikiančios Jungtinių Tautų agentūros mini apie 13 tūkst. žuvusiųjų. Akivaizdu, kad dauguma žuvusių palestiniečių yra civiliai eiliniai Gazos Ruožo gyventojai.
Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vikaras br. Ibrahimas Faltas sako, kad vienintelis būdas, kuriuo Šventosios Žemės tikintieji gali atsakyti į šiuos tiek daug skausmo atnešusius įvykius, yra malda. Malda už žuvusius ir už taiką lydėjo Šventosios Žemės krikščionis per visus pastarojo pusmečio liturginius minėjimus. Vos po trijų savaičių nuo teroristų išpuolio, lapkričio 2 d., Bažnyčia šventė mirusiųjų atminimo dieną – Vėlines. Liūdna atmosfera tęsėsi ir per adventą. Tuo intensyvios maldos liturginiu laikotarpiu, kai Bažnyčia rengiasi Kalėdoms, pasijuto šio karo sukeltos socialinės ir ekonominės pasekmės visai Šventosios Žemės krikščionių bendruomenei. Dėl uždraustų piligrimysčių, ypač Betliejuje, daug žmonių neteko darbo. Paprastai vilties ir džiaugsmo kupinos Kalėdos pernai buvo švenčiamos su nerimu ir baime dėl ateities. Buvo sunku džiaugtis Jėzaus, Taikos Kunigaikščio, atėjimu. „Atsimenu liūdnus veidus ir susisielojusių besimeldžiančių vietinių krikščionių akis, laukiančias taip trokštamos taikos“, – sako brolis Ibrahimas Faltas.
„Šių metų gavėnios metas ir Didžioji savaitė skatino Šventosios žemės krikščionis savo skausmą išgyventi kartu su Kryžiaus keliu einančiu Jėzumi. Eidami Via Dolorosa keliu meldėme Dievą, kad suteiktų paguodą mūsų broliams ir seserims Gazos Ruože, kenčiantiems badą, nesiskaitymą su jų orumu. Prie Kryžiaus sudėjome motinų kančias ir patikėjome jas Sopulingajai Motinai Marijai“, – sako brolis pranciškonas, prisimindamas šių metų Velykas Jeruzalėje be piligrimų ir be krikščionių iš Vakarų Kranto.
„Mes, Šventosios Žemės tikinčiųjų bendruomenė, jaučiame baimę ir nuovargį, netikrumą dėl ateities ir liūdesį, nusivylimą ir nepasitikėjimą. Tačiau ir toliau meldžiame Dievą taikos, meldžiamės, kad būtų daugiau dialogo ir atsakomybės, kad šis karas baigtųsi visam laikui ir Šventosios Žemės gyventojai galėtų su viltimi žvelgti į savo artimą ir tolimesnę ateitį“, – sako brolis Ibrahimas Faltas.
Hamas išpuolių prieš Izraelį ir karo Gazos Ruože pusės metų sukakties proga Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vikaras brolis Ibrahimas Faltas taip pat davė interviu Šventojo Sosto evangelizacijos dikasterijos žinių iš misijų portalui Fides. „Aš nesijaučiu galįs pateikti šio karo politinę analizę, tačiau, kaip ir visi kiti, matau šio karo pasekmes“, – sakė brolis pranciškonas, kalbėdamas apie tūkstančius žuvusių ir sužeistųjų, tarp kurių yra labai daug vaikų. Pasak Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vikaro, akivaizdu, kad be ryžtingo tarptautinės bendruomenės įsikišimo nebus Šventojoje Žemėje taikos. „Tik realiai ir konkrečiai įsikišus tarptautinei bendruomenei būtų įmanoma grįžti prie derybų.“
Kol kas, pasak brolio pranciškono, nelieka nieko kito, kaip pasitikėti Dievu ir melsti jo pagalbos. „Viešpats yra didis ir gailestingas. Jis palaiko sužeistą žmoniją. Tai matau vaikų ir žmonių akyse šioje iškankintoje Šventojoje Žemėje. Matau jį paprastuose gestuose, kai dalijamasi skausmu ir kančia. Tai Šventosios Žemės krikščionių tikėjimo stiprybė. Jų gyvenimas čia yra nuolatinis liudijimas, todėl reikia jiems padėti“, – kalbėjo Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vikaras. (jm / Vatican News)
