Gegužės 9-oji – Europos diena. Vyskupų laiškas
Brangioji Europos Sąjunga, kreiptis į tave „Tu“ neįprasta, bet mums tai natūralu, nes mes kartu su tavimi užaugome, rašo vyskupas ir kardinolas. Dabar tave sudaro 27 šalys, kuriose gyvena 450 milijonų žmonių. Jie nusprendė susivienyti, o ne kovoti ar vieni kitus ignoruoti. Žinome, jog kurti vienybę nelengva, reikia daug ryžto, kad mūsų neskirtų barjerai, kad vieni nuo kitų nesigintume, bet dirbtume visi kartu.
Negalime pamiršti, kad šimtmečiais Europos gyventojai kariavo nesibaigiančius karus, žuvo milijonai žmonių. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo griuvėsių galiausiai atsirado žmonių, kurie patikėjo, kad tautos gali gyventi taikoje, kad net ir po daugybės neapykantos įmanoma išmokti gyventi kartu. Tarp tų, kurie tai sugalvojo ir to norėjo, negalime pamiršti prancūzo Robert’o Schumano, vokiečio Konrado Adenauerio ir italo Alcide De Gasperi. Krikščioniškojo tikėjimo skatinami jie jautė pašaukimą susieti Europos valstybės tokiais saitais, kurie neleistų karui sugrįžti į Europos žemę.
Laiške primenama, kad iš pradžių Europos bendrijos vienybės pagrindas buvo anglis ir plienas – medžiagos, kurios tuo metu buvo būtinos karui. Europos valstybes sujungę ryšiai garantavo, kad šios medžiagos nebūtų vėl panaudotos vienos valstybės prieš kitą. Taip prasidėjo procesas prie kurio prisijungė kitos valstybės, o galiausiai 2004 m. į bendriją, pasivadinusią nauju Europos Sąjungos vardu, įstojo iš karto net dešimt iš buvusio Rytų bloko išsivadavusių valstybių.
Miela Europos Sąjunga, tęsia laišką vyskupai, tu esi gyvas organizmas, todėl atėjo laikas atsinaujinti, kad galėtum geriau atsiliepti į šiandienos iššūkius. Tu negali būti tik biurokratija, kad ir kokia ji būtina, kad veiktų visas sudėtingas mechanizmas. Pažadink visas tavyje glūdinčias jėgas, kad tavo balsas būti girdimas. Norime, kad visi europiečiai justų pasididžiavimą, kad tau priklauso.
Galiausiai vyskupas M. Crociata ir kardinolas M. Zuppi rašo, kad europiečių dviguba tapatybė – nacionalinė ir europinė – reiškia tą patį. Europos Sąjunga nuo pat pradžių buvo laisvų ir suverenių šalių, atsisakiusių dalies savo suvereniteto vardan bendros stiprybės, sąjunga. Taigi tai nereiškia, kad reikia atsisakyti dalies savo tapatybės ar apriboti laisvę, bet reiškia išsaugoti savo tapatybės savarankiškumą organiškame ir darniame santykyje su kitais.
Linkime tau, brangioji Europos Sąjunga, eiti pirmyn su entuziazmu, gyva viltimi ir visų tavo piliečių įsipareigojimu. (jm / Vatican News)
