Arkivyskupas V. Paglia: brolybės viltis visuomet žadino žmonija
Arkivyskupas ragino neignoruoti aibės pasaulyje vykstančių karų – pradedant nuo karų Ukrainoje ir Gazos ruože, pietų Sudane ir dar 56 kitų liepsnojančių karų židinių, į kuriuos daugelis nekreipia dėmesio. Tuo tarpu susiskaldžiusi Europa stebi bejėgė – be vizijos ir svajonės – patikino V. Paglia, priminęs popiežiaus šv. Jono Pauliaus II žodžius, jog žmogus kenčia būtent dėl vizijos stokos.
Suvienyto ir visuotinio pasaulio svajonė devintojo dešimtmečio pabaigoje apgailėtinai sudužo. Epochinė permaina, kurią mini popiežius Pranciškus, taip pat yra faktas, kad žmonija pirmą kartą savo istorijoje gali sunaikinti save ir aplinką. Prisideda trečiasis frontas: naujosios technologijos, kuriomis galima radikaliai manipuliuoti žmogumi. Būtent šiame kontekste nuskamba dvi vizijos tuštumą užpildančios enciklikos Laudato si' ir Fratelli tutti.
Popiežiaus pasiūlyta vizija aiški ir bendra: vieni bendri namai – mūsų planeta, kuria privalome rūpintis, ir viena bendra tautų šeima, už kurią prisiimame atsakomybę, pažymėjo Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, pasak kurio, abi enciklikos kviečia atsiplėšti nuo pasenusio antropocentrizmo ir atsiverti naujai vizijai. V. Paglia pridūrė, kad humanizmo, iškeliančio kiekvieno žmogaus vertę ir orumą, laimėjimas išlieka nekintamas. Tačiau būtina plėsti žmogiškumo visuotinumo ribas: žmogaus teisių, moters teisių, laisvės, lygybės ir brolybės bei demokratijos ir solidarumo visuotinumą, nes, anot Pranciškaus, „visa yra susiję, ir tai kviečia mus ugdyti pasaulinio solidarumo dvasingumą, kylantį iš Trejybės slėpinio“ (LS, 240).
Geroji naujiena trečiojo tūkstantmečio žmonijai yra skirtingumų, kuriuos arkivyskupas pavadino žmonijos turtu,
vienybė. Naujo visuotinio humanizmo užgimimas prasideda nuo supratimo, kad tuo pat metu reikia permąstyti tiek santykius su kitu, tiek santykius su gamta.
Popiežius pažymi, kad „kritikuojant klaidingą antropocentrizmą negalima nustumti į antrą planą tarpasmeninių santykių reikšmės. Jei ekologinė krizė reiškia modernybės etinės, kultūrinės ir dvasinės krizės išorinę apraišką, negalime pasiduoti iliuzijai, kad savo santykį su gamta bei aplinka įstengsime išgydyti neišgydę visų svarbiausių santykių tarp žmonių“ (LS, 119).
Tai naujas brolybės ir žmogiškumo ugdymo iššūkis, reikalaujantis drąsos, proto ir dvasios atsinaujinimo bei supratimo, kad žmonija visuomet buvo žadinama brolybės vilties. (SAK / Vatican News)
