Europos Sąjunga pradėjo derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės
2013 metais Europos Komisiją aplankė visų Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų, kurioms priklauso virš 90 procentų ukrainiečių, taryba ir išreiškė aiškų troškimą tapti laisvų Europos tautų šeimos dalimi.
2023 metų lapkritį Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas S. Ševčukas, lankydamas Europos Sąjungos institucijas, pakartojo: „Ukraina ir jos žmonės yra neatsiejama Europos civilizacijos dalis. Esame jauna valstybė, bet sena Europos tauta, turinti savo europietišką tapatybę.“
Galima priminti, kad Ukrainai narystė Europos Sąjungoje yra ne vien ekonominis, bet ir egzistencinis pasirinkimas, nes Rusiją valdantis režimas ne kartą viešai deklaravo, kad Ukrainos valstybingumas ir tapatybė yra dirbtinės tikrovės, kurias jis ketina pašalinti.
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), atstovaujanti visų ES valstybių narių Bažnyčias, ne kartą viešai pritarė Ukrainos bei įvairių kitų valstybių narių kandidačių narystei. Šių metų gegužės mėnesį COMECE nariai susirinko Lomžoje, Lenkijoje, paminėti dešimties centro ir rytų Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, narystės ES dvidešimtmetį (2004–2024).
Pasak COMECE komunikato, paskelbto Lomžoje, po pastarųjų kelerių metų krizių, lėmusių tam tikrą „plėtros nuovargį“, Rusijos užpuolikiškas karas prieš Ukrainą ir geopolitiniai įvykiai ES kaimynystėje suteikė naują postūmį valstybėms kandidatėms, ypač Balkanų šalims ir Rytų Europai.
„Būsimos narystės ES perspektyvą laikome, – pažymi vyskupai, – ne tik geopolitine būtinybe mūsų žemyno stabilumui užtikrinti, bet ir stipria vilties žinia šalių kandidačių piliečiams bei atsaku į jų troškimą gyventi taikiai ir teisingai“. Prieš keletą dienų, kasmetinio susitikimo su popiežiumi proga, mūsų studiją aplankė COMECE vicepirmininkas vyskupas Rimantas Norvila, kuris komentavo šį klausimą:
