Bahreine atrastas I tūkstantmečio krikščionių statinys

Kasinėjimų 2019–2023 metų laikotarpiu Samihijo vietovėje, Bahreino šiaurėje, buvo atidengti senovinio pastato pamatai. Tvirtai suręstas pastatas, kaip rodo radioaktyviosios anglies datavimo metodas, buvo gyvenamas nuo IV iki VIII amžiaus.

Pasak archeologų, statinio kokybė, tinkuotos sienos, grindys, išplanavimas, durims ir suolams įstatyti skirtos erdvės rodo, kad pastatas turėjo svarbią funkciją – galbūt tai buvo vyskupo namai. Rasta iš Indijos, kuri nėra itin arti, atgabentų karoliukų ir keramikinių indų šukių. Keliolika varinių monetų atkeliavo iš persiškos Sasanidų imperijos, dabartinio Irano teritorijos. Rasta taip pat verpsčių ir adatų, kurios liudija apie tai, kad čia galėjo būti dirbama su audiniais. Rasta taip pat stiklo taurelių šukių, galbūt skirtų vynui.

Apie tai, kad pastatas iš tiesų priklausė krikščionių bendruomenei, liudija tris kryžiai – du kabinami ant sienos ir vienas skirtas asmeniniam nešiojimui, bei sienos tinke išraižyti simboliai. Pasak archeologų, tai vadinamosios kristogramos – pirmųjų dviejų Kristaus raidžių graikų kalba (Χρ – chi ir ro)  kombinacijos – dalis, taip pat žuvies figūra, kitas itin senas krikščioniškas simbolis, aptinkamas pirmųjų amžių bendruomenių palikime. Ką galima pasakyti apie krikščionis, kurie čia gyveno?

„Tai pirmieji archeologiniai įrodymai apie Nestoriečių Bažnyčią Bahreine, kurie suteikia įdomių žinių apie tai, kaip žmonės čia gyveno, dirbo ir garbino“, – pažymi britų archeologas Timothy Insollas, kasinėjimams vadovavęs kartu su bahreiniečiu Salmanu Almahariu. Pasak britų archeologo, tai buvo nestoriečių Mašmahigo vyskupijos centras. Ši vyskupija minima Nestoriečių Bažnyčios 410 metų ir 576 metų sinodų kronikose. Buvo galima dedukuoti, kad kalbama apie Bahreino teritoriją, o dabar turima ir archeologinių įrodymų.

Yra žinoma, kad Nestoriečių Bažnyčios nariai – pirkliai, misionieriai – pasiekė ne vien centrinės Azijos, bet ir gerokai tolimesnius šiandieninės Indijos ir Kinijos regionus. Vėliau ji sunyko – dėl skilimų, dėl nepalankiai nusiteikusių dinastijų persekiojimų, kaip kad Kinijoje, dėl islamo plitimo. Bahreine atrasto ir tyrinėto pastato apleidimas sutampa su laikotarpiu, kai visame Arabijos pusiasalyje įsigalėjo islamas. Vėlesniais amžiais ant krikščioniško pastato pamatų buvo pastatyta nedidelė mečetė ir tai, beje, yra viena iš priežasčių, dėl kurių jis išliko iki mūsų dienų.          

Bahreino valdžia nurodė, jog ketina archeologinių radybų vietoje įrengti muziejų, kurį bus galima aplankyti jau 2025 metais. (RK / Vatican News)