Paieška

Rusijos raketa pataikė į svarbiausią Ukrainos pediatrinę ligoninę (2024 m. liepos 8 d.) Rusijos raketa pataikė į svarbiausią Ukrainos pediatrinę ligoninę (2024 m. liepos 8 d.)  (AFP or licensors)

Smūgis Kyjivo vaikų ligoninei ir popiežiaus artumas

Antradienį, liepos 9-ąją, Kyjive vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo ir uždraustos visos pramogos. Taip miestas gedi po liepos 8 dienos Rusijos raketinės atakos žuvusių žmonių ir ypatingai sukrečiančio smūgio „Ochmatdyt“ vaikų ligoninei. Dalijamės Šventojo Sosto, Kyjivo ir Žytomiro lotynų apeigų vyskupo, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios galvos ir apaštalinio nuncijaus Ukrainoje V. Kulboko komentarais. „Kaip kažkas dar gali teisinti šį karą?“, – klausė lietuvis arkivyskupas.

Ukrainos religijų taryba paragino Rusiją pripažinti teroristine valstybe.

Liepos 9 dieną Šventojo Sosto spaudos salė pranešė, jog Šventajam Tėvui buvo labai skaudu išgirsti apie smūgius dviem sveikatos įstaigoms Kyjive, įskaitant didžiausią Ukrainos pediatrinę ligoninę. Popiežius buvo sukrėstas dėl tokio smurto ir jo didėjimo. Būdamas arti nekaltų aukų ir sužeistųjų, jis meldžia, kad netrukus būtų rasti konkretūs keliai, kaip sustabdyti šį konfliktą. Tas pats galioja ir smūgio vienai mokyklai Gazoje aukų bei ten vykstančio konflikto atžvilgiu.

Liepos 8-osios komentare „Vatican News“ apaštalinis nuncijus V. Kulbokas pasakojo, kad pediatrinė ligoninė yra už maždaug 700 metrų nuo apaštalinės nunciatūros. Aplink tik gyvenamieji namai, prekybos vietos, minėta ligoninė – nėra nieko, kas galėtų tapti kariniu taikiniu. „Ochmatdyt“ vaikų ligoninė, tęsė Vatikano diplomatas, yra svarbiausia, žinomiausia visoje Ukrainoje, čia patenka sunkiausi mažieji ligoniai, sergantys vėžiniais susirgimais, laukiantys sunkių operacijų ir organų persodinimo. Ligoninė gerai pažįstama Šventojo Sosto nunciatūros personalui, kuris ne kartą čia atėjo dovanoti kraujo. Arkivyskupas kalbėjo tuoj po to, kai pats sugrįžo iš smūgio vietos – sprogimo sukelta oro banga pasiekė ir nunciatūrą, atlapojo vidinių patalpų duris – gelbėtojams rausiantis tarp nuolaužų. Laimei,  paskelbus oro pavojų, buvo laikomasi visų procedūrų ir  vaikai buvo nuvesti ar nugabenti į priedangos vietas.

Vis dėlto sprogimas, kaip vėliau pažymėta Ukrainos spaudoje, ligoninėje užmušė du suaugusiuosius, įskaitant jauną gydytoją. Vaikams teko valandų valandas laukti evakuacijos, ypač neramu dėl tų mažųjų ligonių, kurie yra kritinės būklės, kurių gyvybinės funkcijos turi būti nuolatos palaikomos, kurių operacijos buvo suplanuotos artimiausiu laiku. Kaip pranešė Ukrainos kariuomenė, Rusija paleido apie keturias dešimtis raketų, iš kurių pavyko numušti apie trisdešimt. Liepos 8 smūgis keliuose Ukrainos miestuose nusinešė beveik keturiasdešimt civilių gyvybių, apie 200 asmenų buvo sužeisti. Jau liepos 8-ąją propagandiniai Rusijos kanalai socialiniuose socialiniuose tinkluose, o liepos 9-ąją ir oficialūs pareigūnai pradėjo skleisti cinišką versiją, kad vaikų ligoninei esą smogė pačių ukrainiečių priešlėktuvinė amerikietiška raketa, tačiau video įrašai leidžia atpažinti tipišką vienos rusiškos kruizinės raketos modelį, kuris, be jokių pažeidimų, atskriejo ten, kur buvo užprogramuotas pataikyti.

„Kyla vienas šokiruojantis klausimas: ne tik vaikai, bet vaikai, kuriems būtina slauga, priešvėžinis gydymas, kurie laukia kepenų ir kitų organų persodinimų. Būtent ant jų krenta raketos ir dar nutaikytos. Kai smogiama patiems mažiausiems, patiems silpniausiems tarp silpnų, kiekvienam kyla klausimas – kaip įmanoma, kad kažkas dar sugeba paaiškinti, suteikti kažkokį pagrindą karui, tarsi jis galėtų būti kažkaip pateisintas. Nesuprantu, kaip šios sąžinės toliau tai daro“, – sakė arkivyskupas V. Kulbokas, apaštalinis nuncijus Ukrainoje.

Nors smūgis „Ochmatdyt“ vaikų ligoninei atkreipė didžiausią dėmesį, tos pačios raketinės atakos metu dar vienas sprogimas suniokojo kitą ligoninę – privačią gydymo įstaigą „Isida“, žinomą dėl paslaugų nėščiosioms bei gimdyvėms. Čia žuvo penki gydytojai ir du pacientai. Ši privati ligoninė vos už kelių šimtų metrų nuo Kristaus Prisikėlimo katedros, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didžiojo patriarcho Sviatoslavo Ševčuko sosto.

„Dievo vardu, pačiu griežčiausiu būdu smerkiame šį nusikaltimą prieš žmoniją. Tai ne tik nusikaltimas prieš žmogaus įstatymus ir taisykles, prieš tarptautinę karo teisę. Tai nuodėmė, kuri pagal krikščioniškąją moralę šaukiasi dangaus keršto. Šiandien verkiame kartu su visomis aukomis, meldžiamės už visus žuvusiuosius, ypač nekaltus vaikus. Stengiamės savo krikščioniška meile apgaubti visus sužeistuosius, visus tuos, kuriems labiausiai skauda. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms ir draugams, dėkoju Ukrainos medikams už pasiaukojimą ir didvyriškumą. Matome juos gelbstinčius gyvybes, kai jų pačių veidai apsipylę krauju“, – tuoj po atakų Kyjive sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas.

„Šiandien buvo baisus trenksmas. Langai ir sienos drebėjo, rūko dūmai iš gaisraviečių, kurias sukėlė smūgis. Ukrainą vėl užpuolė valstybė, kuri pagrįstai vadinama teroristine. Jei žvelgtume į tai per politinę prizmę, stebėtina, kad pasaulis, pripratęs prie teroristo veiksmų, šiandien reaguoja taip santūriai, daug žodžių ir labai mažai veiksmų“, – atakos dieną karčiai kalbėjo ir Vitalijus Krivickis, Kyjivo ir Žytomiro lotynų apeigų katalikų vyskupas.

Visų Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų taryba, atstovaujanti daugumai visų konfesijų Ukrainos krikščionių, žydų ir musulmonų, liepos 9 dienos komunikatu kreipėsi į tarptautinę bendruomenę ir paragino vienaprasmiškai pasmerkti Rusiją, pripažinti ją teroristine valstybe, neprisidėti prie Rusijos karo nusikaltimų finansavimo per ekonominį bendradarbiavimą su ja, stabdyti Rusijos agresiją ir atkurti tarptautinę tvarką, suteikti Ukrainai priemones apsiginti, įskaitant priešlėktuvinę ir elektroninę gynybą, ir atkurti teritorinį integralumą. (RK/ Vatican News)

2024 liepos 09, 13:13