Deir Mimas – krikščionių kaimas Libane tarp dviejų ugnių

„Esame už dviejų kilometrų nuo Izraelio miesto Metula ir netoliese esančio Kyriat Shmona, prie pat Izraelio ir Libano sienos. Deir Mimas turi 3000 gyventojų, visi įvairių konfesijų krikščionys, lotynų apeigų katalikai, graikai katalikai, ortodoksai ir protestantai. Iš jų 1200 ten gyvendavo ištisus metus. Šiandien dėl karo jų liko tik 180. Palei slėnį yra dar vienas miestas, Kfarkela, beveik visiškai bombų sulygintas su žeme.“

Šio Libano kaimo istoriją agentūrai SIR pasakoja kunigas Touficas Bou Mehri, Tyre esančio pranciškonų vienuolyno vyresnysis. Jo ryšys su Deir Mimu labai stiprus, kunigas  kiekvieną sekmadienį keliauja automobiliu 30 kilometrų iš Tyro, nepaisydamas raketų ir bombų, švęsti Mišių su keliais ten likusiais tikinčiaisiais. Kartu nuveža ir šviežių vaisių bei daržovių. Nors ir labai sunku, kunigas kartu su kitu pranciškonu  Pierre’u padeda ir tiems, kurie dėl karo prisiglaudė Beirute.

Kaimas tarp dviejų ugnių, Izraelio bombų iš vienos pusės ir Hezbollah raketų iš kitos. „Baimės labai daug“, – pripažįsta Šventosios Žemės kustodijos pranciškonas. Deir Mimo panoramą vis labiau žymi dūmų stulpai, kylantys po kiekvienos numestos bombos ir paleistos raketos tarp Izraelio armijos ir Hezbollah kovotojų.

Išdegę laukai. „Tie, kurie galėjo, išvyko į Beirutą, – aiškina kunigas Touficas, – taigi čia liko vargingiausi ir pažeidžiamiausi. Tačiau jau keletą savaičių stebime, kaip iš Libano sostinės grįžta kai kurios šeimos, kurios nebeišgali ten ekonomiškai išsilaikyti. Tai reikšmingas sprendimas: pasirinkti oriai mirti kaime, kuriame gimė, ir nemirti iš bado kitur.“ Prasidėjus karui atsirado dar viena problema. Deir Mimo gyventojai  užsiima žemės ūkiu, augina alyvmedžių giraites, išsilaiko iš aliejaus gamybos. 2023 m. kaimas buvo apdovanotas kaip geriausias aliejaus gamintojas Libane. Šiemet bus sudėtinga parduoti alyvuoges ir aliejų.

Libanas atsidūrė panašiame „pragare“ kaip ir Gazos Ruožas, pasakoja kunigas Touficas. Kedrų žemėje daugiau nei 120 tūkstančių libaniečių buvo perkelti iš pasienio teritorijų, o tie, kurie liko, neturi pinigų išvykti. Libanas jau prieš tai išgyveno ekonominę krizę, tad materialinės, socialinės ir politinės sąlygos labai sudėtingos. Čia taip pat glaudžiasi 2 milijonai Sirijos pabėgėlių ir 500 tūkstančių palestiniečių. „Trūksta visko, net saugumo, gyvename nuolatiniame pavojuje“, – sako pranciškonas.

Žmonės šaukia „Gana!“, jie nebeištveria, ypač Pietų Libano gyventojai. Jie stebisi, kodėl turi mokėti sąskaitą už karą, kurio niekas nenori. Jie tiesiog nori gyventi taikiai ir oriai.

(DŽ/SIR)