Jeruzalės patriarchas: jei nebus susitarta dėl paliaubų, lauks dramatiška ateitis
Dabartinio karo sukeltas blogis, nepasitikėjimo, neapykantos, apmaudo, paniekos, kito teisės gyventi neigimo nuostatos yra tokios stiprios, kad labai sunku bus jas įveikti. Reikės labai didžiulių pastangų ir maldos. Moralinio ir dvasinio atsikūrimo darbe labai svarbus vaidmuo teks religijų vadovams. Deja, sakė kardinolas, šiuo metu tarpreliginis dialogas išgyvena krizę. Dabar krikščionys, žydai ir musulmonai nesusitinka ir nesikalba.
Kardinolas paminėjo Abu Dabio dokumentą dėl brolybės ir išreiškė viltį, kad nenukentės visa tai, kas pasaulio mastu buvo padaryta religijų dialogo srityje. Religijų dialogas turi vykti ne tik lyderių lygmenyje, bet turi pasiekti ir kasdienį tikinčiųjų gyvenimą, turi būti ne tik elitinis, bet ir bendruomeninis. Religiniams lyderiams tenka didelė atsakomybė ne tik galvoti apie savo bendruomenes, bet ir padėti joms neužsidaryti savo diskurse, neužsisklęsti savyje, bet pakelti akis aukštyn, pažvelgti į kitą.
Pasak kardinolo, būtina kalbėti ir apie atleidimą. Nors šiandien tai labai sunku ir galbūt netgi neįmanoma, tačiau reikia nukreipti pastangas šia linkme, reikia dirbti asmeniniu, bendruomenės ir visuomenės lygmeniu. Kalbėti apie atleidimą Šventojoje Žemėje nėra abstrakcija. Teisingumas, atleidimas yra sunkūs žodžiai, konkrečiai susiję su žmonių gyvenimu. Tačiau, jei kalbame apie krikščionių tikėjimą, neįmanoma tikėjimo atskirti nuo atleidimo. Žinoma, sakė kardinolas, bendruomenės ir visuomenės lygmeniu atleidimas yra susijęs su tiesa ir teisingumu, su orumu ir lygybe. Be šių vertybių atleidimas reikštų blogio pateisinimą. Dėl to atleidimas turi būti suvokiamas kaip gijimo procesas, kuriam reikia laiko.
Savo kalboje Riminio susitikime Jeruzalės lotynų patriarchas įspėjo ir dėl antisemitizmo dabartinio karo kontekste. Viena yra kritikuoti vyriausybės politiką, kita – nepripažinti žydams teisės gyventi šiame krašte. Tai nepriimtina ir turi būti pasmerkta. Sakyti: „Tu neturi teisės čia gyventi, nes esi žydas“, kaip ir sakyti: „Tau nepriklauso jokios teisės, nes esi musulmonas ar krikščionis“, yra civilizacijos nuosmukio simptomas. Kardinolas pastebėjo, kad dabartinis antisemitizmas stiprėja ne dėl religinių, bet dėl politinių priežasčių. Reikia būti atsargiems, kad netaptume tokių manipuliacijų aukomis.
Kalbėdamas apie krikščionių įsipareigojimą siekti susitaikymo Šventojoje Žemėje, kardinolas Pierbattista Pizzaballa sakė, kad reikia blaiviai pažiūrėti į tikrovę ir pripažinti, kad krikščionių įtaka yra labai silpna. Iš tiesų, niekas ir nelaukia, kad krikščionių bendruomenė išspręstų problemas. „Politiškai mes esame nereikšmingi, – sakė kardinolas. – Gal toks teiginys ką nors papiktins, bet iš tikrųjų būtent taip yra. Nereikia pasiduoti pagundai būtinai norėti suvaidinti kokį nors vaidmenį šioje situacijoje, tačiau reikia sugebėti bent ištarti žodį. Pirmiausia palaikyti savo bendruomenę ir padrąsinti. Būti kartu su savo žmonėmis.“ Kardinolas pakartojo, kad tai, ką krikščionys šioje situacijos tikrai gali, yra malda. (jm / Vatican News)
