Tyrimas atskleidžia, kad krikščionys sudaro didžiausią pasaulio migrantų dalį
Naujoje nepriklausomo „Pew“ tyrimų centro, informuojančio visuomenę apie pasauliui įtaką darančias problemas, ataskaitoje krikščionys įvardijami kaip didžiausia migruojanti religinė grupė (apie 47 proc.), daranti didelę įtaką religiniams demografiniams rodikliams tiek kilmės, tiek priimančiosiose šalyse.
Prie šios tendencijos prisidėjo migracija iš krikščionių daugumos regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos, Europos ir Užsachario Afrikos.
Ekonominiai veiksniai, politinis nestabilumas ir konfliktai paskatino milijonus krikščionių ieškoti naujų galimybių ir saugumo užsienyje. „Žmonės persikelia į užsienį dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, norėdami susirasti darbą, įgyti išsilavinimą ar prisijungti prie išvykusių šeimos narių. Tačiau religija ir migracija dažnai yra glaudžiai susijusios“, – teigiama tyrime.
Musulmonai yra antra pagal dydį religinė grupė tarp pasaulinių migrantų, kurie sudaro 29 procentus visų migrantų. Musulmonų migraciją, ypač iš konfliktų apimtų regionų, tokių kaip Artimieji Rytai, daugiausia skatina stabilumo ir geresnių ekonominių perspektyvų paieškos.
Žydams, nors kiekybiniu atžvilgiu jie sudaro mažesnę grupę, būdinga didžiausia migracijos tikimybė, nes apie 20 procentų pasaulio žydų gyvena už savo kilmės šalies ribų. Migracijai įtakos turi ir istoriniai veiksniai, ir šiuolaikiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žydų bendruomenės tam tikruose regionuose.
„Daugelis migrantų persikėlė, kad išvengtų religinio persekiojimo arba gyventų tarp žmonių, kurie laikosi panašių religinių įsitikinimų. Dažnai žmonės persikelia į naują šalį ir joje ir toliau išpažįsta savo religiją, taip prisidėdami prie laipsniškų religinės struktūros pokyčių šalyje, į kurią atvyko. Tačiau kartais migrantai atsisako religijos, su kuria užaugo, ir priima naujosios priimančiosios šalies religiją, kurią nors kitą religiją arba jokios religijos“, – pažymima ataskaitoje.
Tyrimas taip pat rodo, kad migracija paskatino religijų įvairovę daugelyje priimančiųjų šalių, dažnai įtraukiant naujas religines bendruomenes į sritis, kuriose anksčiau religinė įvairovė buvo ribojama.
(DŽ/Vatican News)
