Paminėtos vieno ES kūrėjų A. De Gasperi mirties 70-osios metinės
Alcide De Gasperi gimė 1881 m. šiaurės Italijos Trento regione, kuris prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė Austrijai. Gyventojai buvo italai, prisirišę prie savo kalbos, tikėjimo ir papročių, tačiau buvo akivaizdi ir vokiečių kultūros įtaka. Būti italu reiškė principinį nepritarimą austrų valdžiai, bet kartu ir kasdienį bendravimą su kita kultūra bei galimybę užmegzti dialogą su jos atstovais. A. De Gasperi nuo vaikystės buvo dvikalbis.
Baigęs arkivyskupijos gimnaziją A. De Gasperi studijavo filosofiją, literatūrą ir istoriją Vienoje, kur 1905 m. apsigynė daktaro disertaciją. Labai anksti įsitraukė į politiką, taip pat dirbo žurnalistu. 1911 m. jis buvo išrinktas į Austrijos parlamentą. Kai, žlugus Habsburgų imperijai, Trento regionas kartu su Pietų Tiroliu atiteko Italijai, A. De Gasperi kartu su kunigu Luigi Sturzo įkūrė katalikų Liaudies partiją. Italijoje valdžią paėmę fašistai Liaudies partiją uždraudė, o A. De Gasperi kaip fašizmo priešininkas buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo. Išleistas po trejų metų įsikišus popiežiui Pijui XI pradėjo dirbti Vatikano bibliotekoje, vokiečių okupacijos metais dalyvavo pasipriešinimo judėjime.
Po karo Liaudies partija atsikūrė nauju Krikščionių demokratų partijos vardu. Per pirmąjį suvažiavimą A. De Gasperi buvo išrinktas jos generaliniu sekretoriumi. 1944 m. gruodį jis tapo Italijos užsienio reikalų ministru, o 1945–1953 m. buvo ministras pirmininkas.
1948 m. lapkritį Briuselyje vykusioje Europos katalikų konferencijoje A. De Gasperi pristatė suvienytos Europos idėją ir savąjį vienijimosi proceso projektą. Europos vienijimasis turėjo visų pirma atsverti Sovietų Sąjungos ir jų remiamų Vakarų Europos šalyse veikiančių komunistų partijų įtaką, tačiau jis taip pat akcentavo krikščioniškąjį žmonių vienybės idealą ir pabrėžė, kad visuotinė ir nacionalinių kultūrų ribas peržengianti krikščionybė buvo vienas svarbiausių Europos kultūrą suformavusių veiksnių.
Kai A. De Gasperi bendramintis tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas 1950 m. gegužės 9 d. paskelbė savo garsiąją deklaraciją, jau kitą dieną Italija pareiškė norą dalyvauti vienijimosi projekte ir tapo viena iš šešių šalių, įsteigusių Europos anglies ir plieno bendriją, vėliau tapusią Europos Bendrija ir galiausiai Europos Sąjunga.
Alcide de Gasperi mirė 1954 m. rugpjūčio 19 d. savo gimtajame Trento regione. Buvo palaidotas Romos Šv. Lauryno bazilikoje. Amžininkai A. De Gasperi laikė uoliu kataliku, švento gyvenimo žmogumi. Trento vyskupija 1993 m. pradėjo jo beatifikacijos bylą.
Kandidatas į palaimintuosius yra ir A. De Gasperi bendramintis bei bendražygis prancūzų politikas Robert’as Schumanas (1886–1963), paskelbęs jo vardu į istoriją įėjusią Europos vienijimosi deklaraciją. 1990 m. Prancūzijos Meco vyskupijoje buvo pradėta jo beatifikacijos byla. Pasibaigus dieceziniam procesui, 2004 m. byla buvo perduota Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijai. 2021 m. birželio 19 d. buvo paskelbtas herojiškųjų dorybių dekretas ir nuo tos dienos Robert’as Schumanas vadinamas garbinguoju Dievo tarnu. (jm / Vatican News)
