Penkių religijų atstovai susirinko švęsti brolystės Paryžiuje

Vyskupas Emmanuelis Gobilliard’as, Šventojo Sosto legatas 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, „Vatican News“ pasakoja apie sekmadienį prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros vykusią tarpreliginę ceremoniją, jos svarbą, pabrėždamas visuotinės brolybės žinią.

1924 m. Paryžiuje vykusių olimpinių žaidynių metu Dievo Motinos katedroje buvo surengta nepaprasta tarpreliginė ceremonija. Praėjus 100 metų, rugpjūčio 4 d., šalia Paryžiaus katedros įvyko dar vienas skirtingų tikybų išpažinėjų susirinkimas, kuriuo akcentuojama brolybės dvasia, pagrindžianti svarbiausią sporto renginį pasaulyje.

Sekmadienio rytą  penkių pagrindinių pasaulio religijų atstovai rinkosi prie vieno žymiausių Paryžiaus simbolių, kuris po 2019 m. balandžio 15 d. niokojančio gaisro vis dar rekonstruojamas ir bus vėl atidarytas šių metų gruodį. 

Kartu su maždaug šimtu kapelionų iš Olimpinio miestelio tarpreliginio centro, jie dalijosi mintimis apie tai, kaip sportas gali išryškinti gražiausias žmogiškas savybes ir pasitarnauti pasaulio žmonėms.

Paryžiaus vyskupas augziliaras Philippe’as Marsset kartu su Prancūzijos protestantų federacijos prezidentu Kristianu Kriegeriu ir nacionalinės ortodoksų ligoninės kapelionu kunigu Antonu Gelyasovu atstovavo krikščionių religijai.

Prie jų prisijungė vyriausiasis Prancūzijos rabinas Haïm Korsia, Paryžiaus mečečių asociacijos pirmininkas Najat Benali, Prancūzijos budistų sąjungos pirmininkas Lama Jigmé Thrinlé Gyatso ir induistų bendruomenei atstovaujantis Shaileshas Bhavsaras. 

Vyskupas Emmanuelis Gobilliard’as, specialusis Šventojo Sosto pasiuntinys 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, Vatikano žiniasklaidai paaiškino, kad Paryžiaus Dievo Motinos katedra renginiui pasirinkta kaip turinti gilią religinę prasmę ne tik krikščionims, bet ir kaip vieta, kuri svarbi visiems žmonėms.

Religiniai lyderiai kalbėjo laisvai, kai kurie su maldomis, kiti paragindami ar cituodami skaitinius.  Vyskupas Gobilliard‘as pabrėžė tylos akimirkų svarbą ceremonijos metu. „Manau, kad tai yra gražiausias bendros maldos būdas, leidžiantis išreikšti kai ką svarbaus ir gražaus“, – sakė jis.

1924 m. liepos 5 d. barono Pierre'o de Coubertino, moderniųjų olimpinių žaidynių iniciatoriaus, paraginimu pirmasis tarpreliginis susitikimas subūrė beveik visus sportininkus.

Vyskupas Gobilliard‘as priminė, kad iš pradžių iniciatyva sukėlė tam tikrų kontroversijų. De Coubertinas patikslino, kad ceremonijoje nebus nei Mišių, nei palaiminimo, nei kunigų prie altoriaus, nei kitų katalikiškų ceremonijų elementų - tik gražios dainos gražioje aplinkoje ir keli labai pasaulietiški sveikinimo žodžiai. Tačiau vėliau ceremoniją gyrė to meto spauda. Prancūzų dienraštis „Paris Soir“ net teigė, kad „Dievas padarė stebuklą savo šventovėje suburdamas protestantus, budistus, žydus ir stačiatikius“.

Pasak vyskupo Gobilliard‘o, tas nepaprastas įvykis rodo, kad jau prieš šimtmetį religijos norėjo išreikšti savo brolybę ir tai įvyko per olimpines žaidynes.

Ši vienybės dvasia ir toliau lydės olimpinius sportininkus per visas žaidynes olimpiniame kaimelyje esančiame tarpreliginiame centre, kuriame įrengtos penkios maldos patalpos ir teikiama dvasinė pagalba per varžybas.

(DŽ/Vatican News)