Rugpjūčio 22 d. – persekiojamųjų dėl tikėjimo atminimo diena
Vokietijos vyskupų konferencija šia proga paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad pasaulyje ir toliau matome nuolatinį smurto prieš žmones dėl jų tikėjimo ar religinės priklausomybės augimą. Pareiškimą pasirašęs Augsburgo vyskupas Bertramas Meieris sako, kad šiandien atsimename ne tik mūsų brolius ir seseris krikščionis visame pasaulyje, kenčiančius nuo diskriminacijos ir persekiojimo, bet ir visus žmones, nukentėjusius nuo religiškai motyvuoto smurto. Vyskupas pabrėžia, kad mes, kaip krikščionys, negalime likti abejingi aukų kančioms. Išpuoliai, kurių priežastis yra kito žmogaus tikėjimas, visada yra išpuoliai prieš asmens orumą, kuris yra visų žmogaus teisių pagrindas.
Visos valstybės privalo kovoti su žmogaus teisių, taigi ir religijos laisvės, pažeidimais. Kai to nedaroma arba kai pati valstybė kėsinasi į šias teises, netrukus prasideda diskriminacija ir galiausiai smurtas, ypač prieš religines mažumas, rašo vyskupas. Visos religinės bendruomenės turi pareigą ryžtingai priešintis tikėjimo instrumentalizavimui ir kitų tikėjimų išpažinėjų diskriminacijai. Todėl labai svarbu pabrėžti, koks svarbus taikiam sambūviui yra religijų dialogas. Kai pradedame suprasti ir gerbti vieni kitus, išrauname neapykantos ir smurto šaknis.
Taip pat ir Europos Sąjunga paskelbė pareiškimą šiemetinės Tarptautinės nuo smurto dėl tikėjimo nukentėjusių žmonių atminimo dienos proga. „Europos Sąjunga pagerbia visas diskriminacijos, netolerancijos, persekiojimo, neapykantos, nužmoginimo ar smurto dėl religijos ar įsitikinimų aukas, – rašoma pareiškime. – Ekstremizmas, autoritarizmas, terorizmas ir konfliktų kurstoma neapykanta dar nėra panaikinti. Daug žmonių visame pasaulyje, ypač priklausančių religinėms mažumoms, susiduria su išpuoliais prieš savo bendruomenes, o jų žmogaus teisės pažeidžiamos dėl jų tikėjimo.
Esame tvirtai įsitikinę ir laikomės principo, kad visi asmenys turi teisę į minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę ir teisę išpažinti ar pakeisti savo religiją ar įsitikinimus ir nepatirti diskriminacijos, persekiojimo ar smurto.“
Pareiškime smerkiamas apostazės kriminalizavimas ir piktnaudžiavimas įstatymais dėl piktažodžiavimo. Visos valstybės raginamos įsipareigoti užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir su deramu stropumu užkirsti kelią smurtui prieš asmenis dėl jų religijos ar įsitikinimų, tokius atvejus tirti ir už juos bausti. „Tarptautinė bendruomenė turi susivienyti kovai su diskriminacija, neapykanta ir smurtu dėl religijos ar įsitikinimų. Turime skatinti religinės tolerancijos, pagarbos įvairovei ir tarpusavio supratimo kultūrą. Kiekvienas asmuo, išpažįstantis religiją ar viešai rodantis savo įsitikinimus, turi teisę į tai, kad jo žmogaus teisės būtų visapusiškai gerbiamos.“ (jm / Vatican News)
