Kokią žalą patyrė Ukraina? Kiek kultūros ir religinio paveldo objektų iki šiol nukentėjo?
Kyjivo ekonomikos mokykla skaičiuoja bendrą karo žalą visiems Ukrainos valstybės ir visuomenės gyvenimo sektoriams, taip pat aplinkai. Ji naudoja skaičiavimo metodiką, kuri aprėpia ne vien tiesioginę materialinę žalą, bet ir netiesioginę, kuri patiriama Ukrainos bendrovėms prarandant sutartis, konkurencingumą ir rinkas dėl karo padėties, negalint įdirbti milijonų hektarų žemės ar kasti naudingųjų išteklių, negalint išnuomoti ir parduoti gyvenamojo ploto, negalint priimti turistų, privalant nukreipti resursus nuolaužų valymui ar išminavimui.
2024 metų rugsėjį atnaujintoje Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaitoje vertinama, kad dėl karo Ukraina iki 2024 liepos mėnesio patyrė per 1 164 milijardų dolerių žalą, tai 385 milijardais didesnė suma už 2023 rugsėjo vertinimą. Žala kultūros, turizmo ir paveldo sektoriui vertinama 7,3 milijardais dolerių.
Jungtinių Tautų Organizacijos agentūra UNESCO taip pat surašinėja karo padarytą žalą Ukrainos kultūros paveldui, kur įtraukia tik tuos žalos epizodus, kuriuos galėjo patikrinti. Pagal šį sąrašą, paskutinį kartą atnaujintą 2024 spalio 16-ąją, nuo 2022 vasario UNESCO dokumentavo karo žalą 457 kultūros objektams – 143 religiniams statiniams, 231 istorinės ar meninės vertės statiniui, 32 muziejams, 33 paminklams, 17 bibliotekų ir vienam archyvui. Galima priminti, kad Rusijos raketos ne kartą smogė Lvivui ir Odesai, kurių senamiesčiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat vertingam Charkivo senamiesčiui, nekalbant jau apie patį Kyjivą.
Pačios Ukrainos sąrašas yra gerokai ilgesnis. 2024 spalio 3-iąją Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministerija paskelbė, jog bendras nukentėjusių krašto paveldo objektų sąrašas, naujausiais jos turimais duomenimis, siekia 1169 vienetus, įskaitant 22 objektus, nukentėjusius 2024 rugsėjo mėnesį. 117 nukentėjusių paveldo objektų yra nacionalinės reikšmės. Šiuos duomenis Ukrainos kultūros ministras citavo Europos Tarybos posėdyje spalio viduryje. Jis pridūrė, kad nuo karo pradžios žuvo ar buvo nužudyti 129 žinomi Ukrainos meno ir kultūros pasaulio atstovai.
Savo sąrašą, pavadintą „Religija ugnyje“, nuolatos pildo ir „Akademinių religijos studijų laboratorija“ – daugiausia iš jaunų mokslininkų sudaryta draugija, kuri iki karo užsiėmė socialinėmis religijos studijomis, o karo metu ėmėsi ir kitų darbų. 2024 metų spalio 16 dieną atnaujintoje ataskaitoje nurodoma, kad draugija surinko duomenis apie pažeidimus 512 religiniams objektams.
234 objektams padaryta žala yra sąlyginai nedidelė ir neviršija 15 procentų – tai gali būti sprogimo bangos išdaužti langai ir kiti mažesni pažeidimai. 141 vienas statinys patyrė žalą iki 45 procentų – žala didelė, bet statinys dar stovi, jo pagrindinės struktūros išsilaikė. 91 statiniui padaryta žala svyruoja nuo 45 iki 75 procentų, o 46 statiniams viršija 75 procentus. Paskutinėms dviem kategorijoms priklauso religinės paskirties objektai, kurie yra pusiau arba visiškai sugriauti.
Daugiausia nukentėjo Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios, susijusios su Maskvos patriarchatu, religinės paskirties statinių – 310. Tai nestebina žinant, jog tai didžiausia Ukrainos Bažnyčia, turinti tankiausią bažnyčių tinklą. Žala padaryta 94-oms protestantų bendruomenių maldos vietoms ir 77 Jehovos liudytojų maldos vietoms. Nukentėjo 53 savarankiškos Ukrainos Ortodoksų, antros pagal dydį Ukrainos krikščioniškos Bažnyčios, maldos vietos. Nukentėjo 16 šventovių, priklausiusių Ukrainos lotynų apeigų ir graikų katalikų apeigų bendruomenėms. Pasak šios ataskaitos, žala padaryta 15-iolikai žydų bendruomenių ir 7-ioms musulmonų bendruomenės maldos vietų. Dar 18 nukentėjusių maldos vietų priklauso įvairioms mažesnėms religinėms bendruomenėms, tokioms kaip krišnaitai. (RK / VaticanNews)
