Ukrainietis vyskupas: neužmirštame tų, kurie kenčia nelaisvėje

Ataskaitoje pateikiami interviu su 174 ukrainiečiais, buvusiais karo belaisviais, apklaustais per pastaruosius 18 mėnesių. Beveik visi jie pasakojo apie kankinimus arba žiaurų elgesį, apie mušimą, kankinimą elektra, neleidimą miegoti, pjudymą šunimis, egzekucijų imitavimą, seksualinį smurtą, grasinimus, žeminantį elgesį. Kankinimai ir netinkamas elgesys taikyti visais nelaisvės etapais: po suėmimo ir įkalinimo vietose.

JTO žmogaus teisių komisariato ataskaitoje kalbama ir apie rusus, patekusius į ukrainiečių nelaisvę. Jie irgi liudijo, kad su jais buvo netinkamai elgiamasi, tačiau netinkamas elgesys buvo susijęs tik su pradiniais nelaisvės etapais ir baigdavosi belaisviams patekus į įkalinimo vietas, kuriose, kaip patvirtina ataskaita, kalinimo sąlygos iš esmės atitinka tarptautinius standartus. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad JTO darbuotojai Ukrainoje gali laisvai patekti į karo belaisvių internavimo vietas, o tai padeda gerinti jų padėtį.

„Rusijoje laikomų karo belaisvių ukrainiečių padėtis yra vienas skaudžiausių ir mažiausiai žinomų šio karo puslapių. Tai drama, beveik prilygstanti genocidui, – komentuodamas ataskaitą sakė Ukrainos kariuomenės kapelionų darbą koordinuojantis Donecko graikų katalikų egzarchato vyskupas augziliaras Maksymas Riabucha. – Mes neužmirštame tų, kurie yra kankinami, kurie yra uždaryti kalėjimuose nežmoniškomis sąlygomis.“

Šiuo metu net 55 tūkst. Ukrainos karių ir civilių yra laikomi dingusiais be žinios. Nežinoma, ar jie yra žuvę, ar patekę į rusų nelaisvę. „Tai mūsų seserys ir broliai, mūsų vaikų motinos ir tėvai, – sakė vyskupas M. Riabucha. – Nors negalime jiems suteikti konkrečios pagalbos, tačiau galime ir privalome apie juos kalbėti. Turime kalbėti apie šį vieną skausmingiausių šio karo aspektų.“ (jm / Vatican News)