Ukrainiečių vyskupas ragina melstis, kad būtų sustabdytas beprasmis ir žiaurus karas
Lotynų apeigų vyskupų konferencijos pirmininkas su skausmu kalba apie tūkstantį dienų, praėjusių nuo karinės invazijos į šalį pradžios, ir pastarąsias Rusijos atakas. Šie dveji su puse metų taip pat yra „pasaulinės saugumo struktūros silpnumo įrodymas“.
Karas Ukrainoje nerimsta. Lapkričio 18 d. Rusijos kariuomenė paleido balistinę raketą į gyvenamąjį ir komercinį Odesos rajoną, žuvo dešimt civilių gyventojų. Tarp žuvusiųjų – gydytojai ir policijos pareigūnai, 43 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai. Tai įvyko po dramatiško sekmadienio, kai vakare buvo smogta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Sumų mieste, šiaurėje, ir po masinės Rusijos raketų atakos Ukrainos teritorijoje, kai buvo panaudota daugiau kaip 200 raketų ir dronų, nukreiptų daugiausia į infrastruktūrą. Vyskupas Vitalijus Skomarovskis, Ukrainos lotynų apeigų vyskupų konferencijos pirmininkas, Vatikano žiniasklaidai komentuoja skaudžią situaciją po tūkstančio karo dienų.
Jis pasakoja apie nesiliaujančius žiaurius išpuolius, nekaltų žmonių žudymą. „Reiškiame gilią užuojautą visoms žuvusių ir sužeistųjų šeimoms. Meldžiamės, kad pasaulio politikai ne tik išreikštų susirūpinimą, bet ir gautų drąsos ir stiprybės dovaną. Šis beprasmiškas ir žiaurus karas turi būti sustabdytas. Kad ilgai laukta taika pasiektų kenčiančią Ukrainos tautą“, – meldžia vyskupas.
Didelio masto karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei dvejus su puse metų. Pasak vyskupo, tai, kad šis karas prasidėjo ir tęsiasi tūkstantį dienų, taip pat rodo pasaulinės saugumo struktūros silpnumą. Ukrainiečiams šis karas yra tai, ko niekas nesitikėjo, niekas nenorėjo, bet jis įvyko, ir tai yra labai sunkių išbandymų metas, kurį žmonės turi atlaikyti. Kunigai stengiasi palaikyti žmones, būti šalia jų ir padėti jiems išgyventi šiuos sunkius laikus. Sunkiausia, kai susiduriama su artimųjų netektimi. Lapkričio mėnuo tikintiesiems asocijuojasi su maldomis už mirusiuosius, dažnai einama į kapines melstis už mirusiuosius. Ukrainoje ant žuvusių karių kapų statomos vėliavos, kai kuriose kapinėse jų yra tarsi miškas, ir tai kelia didelį liūdesį. „Tačiau aš ir toliau tikiu Dievo malone, kad jų auka nebuvo veltui, kad pasieksime taiką ir kad mūsų šalis iš šių išbandymų išeis geresnė“, – priduria ganytojas.
Bažnyčia Ukrainoje yra įkūrusi daug įvairių programų, kad palydėtų traumas ir netektis išgyvenančius žmones. Vyskupas Vitalijus Skomarovskis pasakoja, kad jo vyskupijoje yra centras, kuriame prieš karą vyko užsiėmimai vaikams, kalbų kursai, o dabar ten renkasi nuo karo nukentėję žmonės, našlės, žuvusiųjų vaikai; jiems teikia pagalbą psichologai, kad jie galėtų kurį laiką praleisti bendruomenėje, gautų tam tikrą reabilitaciją ir pagalbą. Labai svarbu, kad žmogus neliktų vienas su savo sielvartu, o būtų apsuptas žmonių, patyrusių panašią netektį, taip pat svarbi bendruomeninė malda, galimybė melstis, dalyvauti Mišiose. Kiekvienoje parapijoje, atsižvelgiant į galimybes ar poreikius, organizuojami įvairūs mokymo kursai, daugelis kunigų, vienuolių jau yra apmokyti, kaip tinkamai palaikyti ir palydėti netektį išgyvenančius žmones. Karas labai aiškiai parodo, kad tikėjimas Dievu, ypač labai sunkiose situacijose, yra labai didelė pagalba. Patiriant netekties skausmą, tikinčiajam padeda viltis. Jis turi dvasinės stiprybės išgyventi šiuos išmėginimus.
Nors nuo karo pradžios praėjo daug laiko, tačiau arkivyskupas ir toliau prašo Dievo įkvėpti tikinčiuosius visame pasaulyje toliau melstis už ukrainiečius. „Žinau, kad už mus meldžiasi daugybė žmonių, ir esu labai dėkingas už šią maldą, už šį maldos solidarumą. Popiežius Benediktas XVI vienoje iš savo knygų apie Fatimą rašė, kad Dievo Motina ten buvo tam, kad atskleistų, jog ne ginklai, o malda ir pasiaukojimas yra tikrai galingi. Šios maldos dėka mes ištveriame, viliamės šia malda ir už ją dėkojame“, – apibendrina Ukrainos lotynų apeigų katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas.
(DŽ/Vatican News)
