Arkivysk. P. R. Gallagheris Azerbaidžane pašventino bažnyčios kertinį akmenį
Azerbaidžano valdžios padovanoto sklypo ir pradedamos statyti naujos bažnyčios, dedikuotos šv. Jonui Pauliui II, kertinio akmens pašventinimo apeigos vyko šeštadienio, gruodžio 14 d., popietę. Sekmadienį arkivyskupas šventė Eucharistiją su Azerbaidžano katalikais kitoje, lig šiol vienintelėje, Baku katalikų bažnyčioje, dedikuotoje Nekaltai Pradėtajai Švč. M. Marijai, kuri irgi buvo pastatyta Azerbaidžano valdžios padovanotame sklype.
Sekmadienį arkivysk. P. R. Gallagheris susitiko su Azerbaidžano musulmonų lyderiu šeichu Alachšukuru Pašazade. Pirmadienį, paskutinę vizito dieną, įvyko arkivyskupo susitikimai su Azerbaidžano prezidentu ir užsienio reikalų ministru.
Azerbaidžano katalikų bendruomenei priklauso tik apie tūkstantį žmonių. Apie 2,5% šalies gyventojų yra krikščionys ortodoksai; apie 1,5% priklauso Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai. Didžiulė dauguma Azerbaidžano gyventojų yra musulmonai.
Azerbaidžano katalikų istorija siekia XIX amžiaus pabaigą. Kaspijos jūroje atradus naftos telkinius, Azerbaidžanas pradėjo traukti verslininkus ir darbininkus iš kitų carinės Rusijos kraštų ir iš užsienio. 1911 m. katalikai pasistatydino neogotikinę bažnyčią, dedikuotą Nekaltai Pradėtajai Švč. M. Marijai. Prasidėjus komunistų valdymo laikams katalikų bendruomenė buvo išblaškyta, o bažnyčia 1931 m. nugriauta. Maža Azerbaidžano katalikų bendruomenė atgimė 1992 m. Nuo pat pradžių jai vadovauja saleziečiai iš Slovakijos. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi privačiuose namuose. 2002 m. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 m. buvo konsekruota Nekaltai Pradėtajai Švč. M. Marijai dedikuota bažnyčia, kuri iki šiol yra vienintelė visame Azerbaidžane. 2021 m. buvo įkurta antroji Baku parapija, dedikuota šv. Jonui Pauliui II. Pamaldos kol kas vyksta laikinoje koplyčioje, tačiau dabar jau pradėta ir naujos bažnyčios statyba. (jm / Vatican News)
