Dėl karų ir konfliktų ginklų gamintojai didina pelną
Šis šuolis atspindi karų, vykstančių Ukrainoje ir Gazos ruože, didėjančios įtampos Rytų Azijoje ir ginklavimosi programų kitose šalyse poveikį. Pasak Švedijoje įsikūrusio instituto ekspertų, tikėtina, kad ši tendencija išliks, nes konfliktai ir geopolitinė įtampa išlieka.
Duomenys rodo, kad Jungtinės Valstijos 2023 m. tebedominuoja ginklų sektoriuje: 41 įmonei, įtrauktai į SIPRI sudarytą šimtuką, teko 317 mlrd. dolerių, arba 50 proc. pasaulinių pajamų iš ginkluotės.
Kinijoje, antroje pagal dydį ginklų gamintojoje pasaulyje, devynių pagrindinių ginklų gamybos įmonių pajamos padidėjo tik 0,7 proc., tačiau jų pardavimai vis tiek sudarė 103 mlrd. dolerių, Kinijos bendrovės daugiausia dėmesio skiria šalies kariuomenei modernizuoti, aprūpindamos ją pažangiomis sistemomis, kurios yra labai svarbios jos strateginėms ambicijoms.
Ataskaitoje pristatoma, kaip geopolitinė įtampa lemia pajamas iš ginklų visame pasaulyje. Europoje NATO šalys, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, padidino karines išlaidas, todėl įvairiose šalyse išaugo ginklų įmonių pardavimai.
Rusijos duomenys, nors ir neišsamūs, aiškiai rodo, kad ekonomika vis labiau orientuota į karą. Ataskaitoje teigiama, kad dviejų reitinge esančių Rusijos ginklų gamintojų pardavimai padidėjo 40 proc.
Artimųjų Rytų ginklų gamintojus taip pat paskatino karas Ukrainoje ir pirmieji Izraelio puolimo Gazos ruože mėnesiai po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio; jų pardavimai vidutiniškai padidėjo 18 proc.
Trijų pirmaujančių Izraelio gamintojų pardavimai siekė 13,6 mlrd. dolerių, t. y. 15 proc. daugiau nei 2022 m., o trijų Turkijos bendrovių, pavyzdžiui, dronų gamintojo „Baykar“, pardavimai išaugo 24 proc. – juos paskatino Ukrainos ir Turkijos investicijos į jos gynybą.
Popiežius Pranciškus, nenuilstamai ragindamas siekti taikos, ne kartą smerkė ginklų pramonę, sakydamas, kad badą pasaulyje būtų galima panaikinti, jei ginklų gamybos lėšos būtų perskirstytos vystymuisi, sveikatos apsaugai ir švietimui.
(DŽ/Vatican News)
