Kardinolas M. Zenari: „Sirijos krikščionims sakau – likite, kurkite naująją Siriją!“
Jis komentavo paskutinės 2024 metų dienos susitikimą tarp faktinio Sirijos vadovo Muhammado Al Jolani ir kone visų Sirijos krikščionių Bažnyčių bei bendruomenių atstovų, atvykusių iš Alepo ir kitų miestų, Damaske, Sirijos sostinėje.
Pasak kardinolo M. Zenari jis pats, kaip Damaske esančio diplomatinio korpuso dekanas, prieš Kalėdas susitiko naujuoju užsienio reikalų ministru. Pasak Šventojo Sosto diplomato, susitikimo metu sutarta dėl kai kurių pamatinių principų ir vertybių. Dabar reikia stebėti, ar žodžiai virs veiksmais.
Galima priminti, kad lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje, daug kam netikėtai, Muhammado Al Jolani vadovaujama grupuotė Hayat Tahrir ash Sham (HTS), turėjusi atramą Idlibo provincijoje, kone be pasipriešinimo užėmė pagrindinius Sirijos miestus, o režimo vadovas Basharas Assadas pabėgo į Rusiją. Nors daug sirų džiaugėsi Assado režimo, atsakingo už daugybę žiaurių nusikaltimų, nuvertimu, kilo klausimas, ar nauja valdžia geresnė – džihadistinė HTS grupuotė, bendradarbiavusi su ISIS ir Al-Qaedos grupėmis, nuo 2017 metų įrašyta į teroristinių organizacijų sąrašą, o už jos lyderio Muhammado Al Jolani išdavimą JAV buvo pažadėjusios 10 milijonų dolerių premiją.
Vis dėlto, pastaruosius kelerius metus grupuotė pradėjo siųsti naujus signalus. Nors ir suvaržytomis sąlygomis, Idlibo provincijoje buvo užtikrintas krikščionių saugumas. HTS organizacija atsisakė juodos džihadistinės vėliavos ir pradėjo naudoti tradiciniams islamiškiems kraštams būdingą žalią spalvą. Grupuotės lyderis atsisakė sirų džihadistams būdingo turbano, pradėjo rengtis kariškais rūbais, o šiomis savaitėmis – civiliais rūbais arba kostiumu, be to, pasirašo nebe kariniu „Al Jolani“ vardu, bet šeimos vardu „Al Sharaa“.
Pasak kai kurių regiono ekspertų, grupuotė nutolo nuo globalaus džihadizmo ideologijos ir priartėjo prie nacionalinės sunitiškos islamo valstybės projekto. Krikščionis, kaip ir kurdų, alavitų, drūzų religinių mažumų, kamuoja klausimas apie jų vietą naujoje santvarkoje. Kaip žinia, pagal džihadistų doktriną krikščionys turi mokėti specialų mokestį, o jei neišgali – turi atsiversti į islamą arba išvykti, kitu atveju jų laukia mirties bausmė. Įvairiuose ankstesniuose komunikatuose ar interviu HTS grupuotė ir jos lyderis taip pat buvo pritarę tokiai doktrinai. Galima pridurti, kad ir tuo atveju, jei krikščionių šeimos gali susimokėti džihadistų reikalaujamą mokestį, jos turi daug mažiau teisių ir galimybių nei piliečiai sunitai.
„Mes nesame svečiai šioje žemėje, mes norime prisidėti prie krašto atkūrimo ir turėti lygias teises su kitais piliečiais“, – 2024 metų gruodžio pabaigoje, prieš susitikimą su faktiniu dabartiniu Sirijos lyderiu pareiškė įvairių krikščioniškų bendruomenių lyderiai.
„Tuoj pat pasakiau krikščionims: nebijokite, pasilikite. Dabar ne laikas palikti Siriją, bet laikas sugrįžti ir tiems krikščionims, kurie ją paliko. Nes mes turime būti pirmoje darbo linijoje. Mums, krikščionims, bent žodžiais suteikta tokia galimybė. Turime dalyvauti atkuriant naująją Siriją, siūlydami žmogaus teisių apsaugos, laisvės ir pagarbos visiems vertybes. Vargas mums, jei to nedarytume! Kiekvienas sprendžia pats, tačiau kaip nuncijus prašau tokio įsipareigojimo, ypač iš tų, kurie gali įnešti ypatingą indėlį. Netrukus prasidės naujosios konstitucijos rengimas: kreipiausi į tuos, kurie turi tam tikrą pasirengimą konstitucinės teisės srityje, į gydytojus, inžinierius. Laikas pasiraitoti rankoves. Tai pasakiau visiems sirams ir, pirmiausia, krikščionims. Jei vieną dieną mūsų nebereikės, nors tikiuosi, kad taip neatsitiks, tada spėsime pasakyti „Viso gero“. O dabar mes privalome būti“, – „Vatican News“ kalbėjo arkivyskupas kard. M. Zenari.
Galima pažymėti, kad šiuo metu įvairūs krikščionių balsai iš Sirijos kalba apie „prieštaringus signalus“. Nors HTS lyderis pasakė padrąsinančių žodžių apie religijos ir išraiškos laisvę, per šias savaites užregistruota įvairių epizodų, kai krikščionys žodžiais ir veiksmais buvo diskriminuoti naujosios administracijos. Ar tai tik pavienių kovotojų ir valdininkų elgesys, ar bendra taisyklė, parodys netolima ateitis. Kita problema – didelės ir sunkiai gydomos nuoskaudos tarp įvairių grupių. Antai, pranešta apie 2024 gruodžio 26 dienos riaušes, susistumdymus, namų padegimus ir dalies krikščionių šeimų pabėgimą iš Malulos miesto. Nuvertus Assado režimą, čia sugrįžo įvairūs buvę džihadistinių ir kitų sukilėlių grupuočių nariai. Jų akyse krikščionys buvo šio režimo, jų nekenčiamo priešo, kolaborantai. O krikščionys dar gerai prisimena, kaip nuo džihadistų rankos žuvo jų šeimų nariai, o jie patys visko neteko – būtent todėl jiems ir teko kliautis Assado režimo užtarimu. (RK / Vatican News)
