„Kas padėjo ištverti rusų kalėjime? Atsakymas paprastas: Dievas“
Bohdanas Heleta kartu su kitu kunigu – Ivanu Levickiu – buvo suimti 2022 m. lapkričio 16 d. pietų Ukrainos Berdiansko mieste, kuris tuo metu buvo Rusijos okupacijoje. Ilgą laiką po suėmimo apie jų likimą nebuvo jokių žinių. Galiausiai 2024 m. birželio 28 d. abu kunigai buvo paleisti.
Kalbėdamas nuotolinio susitikimo dalyviams tėvas Bohdanas daugiausia dėmesio skyrė dvasiniams daugiau nei pusantrų metų trukusios sunkios nelaisvės patirties aspektams. Viską, kas jam nutiko, kunigas laiko tikėjimo išmėginimu. Vienokį ar kitokį išmėginimą per gyvenimą patiria kiekvienas krikščionis. „Ukrainoje vykstantis karas, tai, kas vyksta su mūsų žmonėmis, yra išties baisu, – sakė jis, – tačiau iš Šventojo Rašto žinome, jog Kristus sakė, kad tokie išmėginimai turi ateiti.“ Kunigas pasakojo, kad iš tiesų buvo labai sunku išgyventi žiaurios paniekos žmogaus asmeniui aplinkoje, kur nuolat tvyro mirties nuojauta. „Tokioje aplinkoje žmogus tiesiog nori mirti. Nė vienas iš kalinių nebijo mirties, bet bijo būti kankinamas. Dėkoju Dievui už tai, kad suteikė man jėgų šiuos kankinimus sujungti su Kristaus kančia, su Kristaus Kryžiaus keliu. Ir tai ne mano, bet Viešpaties nuopelnas. Būtent tokiam silpnumui jis suteikia stiprybės. Ten jaučiau Bažnyčios maldą, Bažnyčios maldą visuose jos matmenyse. Negaliu to paaiškinti... Tiesą sakant, tai atsakymas į klausimą, kas man padėjo ištverti. Atsakymas paprastas: Dievas.“
Vienas iš susitikimo dalyvių klausė, ar tai reiškia, kad kiekvienas tikintysis, ypač kiekvienas kunigas, turi būti visada pasirengęs kančiai. „Atsakymas labai paprastas: Kristus kaip žmogus nenorėjo mirti. Jis verkė, prašė, kad jam nereikėtų gerti iš tos taurės, bet jis taip pat sakė Dievui: „Noriu vykdyti Tavo valią“. Mes nenorime kentėti, bet norime vykdyti jo valią, – kalbėjo kunigas. – O kokia yra mūsų dangiškojo Tėvo valia? Tai Dievo karalystė, kad visi būtų išgelbėti. Tad negalime išvengti kančios, nes Dievas Žmogus tai mums sako. Ir aš tuo tvirtai tikiu ne tik kaip kunigas, bet ir kaip žmogus. Tikiu į Kristų, kuris yra mano draugas ir gelbėtojas.“
Kunigas Bohdanas Heleta pasakojo, kad jis su kunigu Ivanu Levickiu buvo laikomi karo kalėjime. Ten buvo apie 1800 karo belaisvių, o jiedu buvo vieninteliai civiliai. Rusai juos kaltino terorizmu melagingai teigdami, kad jų namuose buvo rasta ginklų. Kunigai stengėsi palaikyti kalinius. „Galėjau padėti ne visiems, o tik tiems, su kuriais buvau kartu tame pačiame bloke, kuriame buvo apie 200 kalinių. Tačiau meldžiau Viešpatį, kad visus apkabintų savo meile ir gailestingumu“, – sakė kunigas. Dvasinė parama kitiems kaliniams buvo ribota, nes tai reikėjo daryti slapta. Sielovada kalėjime buvo draudžiama, laikoma kalėjimo režimo pažeidimu. „Taigi savo tarnystę vykdžiau slaptai, visiems kartu ratu vaikštant po nedidelį kalėjimo kiemą.“
Remdamasis tėvo Bohdano Heletos liudijimu, arkivyskupas Visvaldas Kulbokas pabrėžė, kad civiliai kaliniai yra labiausiai pažeidžiama kategorija. Taip yra ir todėl, kad kai Rusijos pusei pateikiami civilių kalinių sąrašai, ji atsako, kad jų okupuotoje teritorijoje šie žmonės nebelaikomi ukrainiečiais, jie laikomi rusais. Tokių kalinių yra tūkstančiai, sakė nuncijus, prašydamas atsiminti šiuos žmones ir melstis už juos. (jm / Vatican News)
