Sienos arkivyskupas: „Teisė mirti“ gali greitai virsti „laisvės gyventi“ praradimu
Jis komentavo regiono tarybos balsavimą už pagalbą nutraukti gyvybę, kitaip tariant, eutanaziją. Italijoje eutanazija nėra įteisinta, bet siekiama tai padaryti, argumentuojant teisės ir laisvės kategorijomis.
„Ligoninių kapelionams, vienuolėms ir vienuoliams, visam sveikatos priežiūros personalui ir savanoriams, dirbantiems ligoninėse ir visose tose vietose, kur kasdien susiduriama su liga, skausmu ir mirtimi, sakau: nepasiduokite, nepaisant nieko, ir toliau būkite vilties, gyvybės nešėjai. Regioniniu įstatymu sankcionuoti teisę į mirtį yra ne pasiekimas, o visų pralaimėjimas“, – priduriama Sienos arkivyskupo komunikate.
Balsavimo išvakarėse Italijos katalikų dienraštyje „Avvenire“ duotame interviu kardinolas A. P. Lojudice pabrėžė, kad kančios ir mirties temas vertina labai rimtai, nes gerai su jomis susipažino savo kunigiškosios tarnystės, kuri apima senelių ir ligonių lankymą, dažnai įžengusių į paskutinįjį gyvenimo etapą, metu. Būtent dėl šios temos rimtumo ir sudėtingumo negalima apie tai kalbėti lozungais bei klišėmis. Pasak kardinolo, jis nenori polemizuoti su institucijomis ar politinėmis partijomis, jokiu būdu nenori teisti kenčiančių žmonių, tačiau nori visus kviesti rimtai mąstyti apie gyvenimo sakralumą ir neliečiamumą, apie tai, ar teisė į sveikatą, įrašyta į Italijos konstituciją, gali virsti tariama „teise mirti“. Mąstyti taip pat apie tai, kad dešimtmečiais kančios ir mirties tema buvo ignoruojama viešojoje erdvėje, pirmenybę teikiant nugludintam, gražiai atrodančiam, bet netikram žmonių gyvenimo „tobulumui“.
Vienu balsu, priduria Sienos arkivyskupas, jo lankyti sunkūs ligoniai ir seneliai kalba apie vieną dalyką, kuris atima gyvenimo skonį – vienatvę, jautimąsi paliktais vienut vienutėliais. Laikas permąstyti sveikatos priežiūros sistemą taip, kad medicininis matmuo būtų papildytas žmogiškuoju. Ligoniai turi turėti galimybę likti šeimos aplinkoje, greta artimųjų. Visiems turėtų rūpėti, kad mūsų sveikatos sistema neveiktų pagal tą šaltą ir nežmogišką logiką, kurią popiežius Pranciškus vadina „išmetimo“, „atliekų“ logika.
Į tai galima ir reikia reaguoti: asmeniškai ir kaip bendruomenėms palaikyti tuos, kurie kenčia. Tik toks brolybės jausmas gali padėti pakeisti ideologijos „viskas dabar ir jokių problemų“ kryptį. Gyvenimas nėra toks“, – sakė italų ganytojas, kuris perspėjo, kad nuo „teisės mirti“ iki „laisvės gyventi“ praradimo, kai kiti už mus priims sprendimus prie rašomojo stalelio, motyvuotus įstatymo raidės, teisinių kivirčų ar paprastų socialinių akcijų, atstumas yra grėsmingai mažas. (RK / Vatican News)
