Lietuva mini nepriklausomybės atkūrimo 35-ąsias metines

Arkivyskupas taip pat priminė, kad kovo 11-oji švenčiama lygiai savaitei praėjus po šv. Kazimiero iškilmės. Taip užbaigiama šv. Kazimiero iškilmės oktava, per kurią buvo šaukiamasi dangiškojo globėjo užtarėjo mūsų tėvynei.

Pasak arkivyskupo, šios dienos šventė yra įrodymas, kad Dievas išklauso maldų ir Dievo pažadai išsipildo. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo įrodymas, kad tiesa ir teisingumas galiausiai nugali. Tačiau laisvė nėra savaime garantuota, reikia ją branginti, puoselėti ir ginti. To vėlgi mus moko Dievo žodis. Mes maldoje nesakoma „mano Tėve“, bet sakoma “Tėve mūsų”. Taip mes išpažįstame, kad visi esame Dievo vaikai. Šitaip Dievo žodis rodo kelią ir į mūsų tarpusavio vienybę, kuri yra viena svarbiausių laisvės sąlygų, ir kartu jis kalba apie solidarumo pareigą kitų atžvilgiu. Kaip meldėmės už savo laisvę, sakė arkivyskupas Grušas, taip šiandien turime melstis ir už Ukrainą, turime kartu su Ukraina melsti laisvės ir teisingos taikos. Šiandien Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę.

Kovo 11-osios proga Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo paskelbtame žodyje sakoma, kad ši šventė primena vienybės galią, kuri ypač iš šiandienos perspektyvos mums atsiskleidžia kaip stebuklas. Nedidelės tautos ryžtas, vienybė ir stovėjimas kartu padovanojo laisvės gyvenimą. Arkivyskupas primena, jog krikščioniškoji pasaulėžiūra remiasi argumentu, kad svarbiausias vienybės pagrindas tarp žmonių ir pasaulio tautų slypi dieviškoje žmogaus orumo kilmėje.

Kaip ypatingą vienybės patirtį arkivyskupas mini neseniai vykusią lietuvių Jubiliejaus piligrimystę į Romą. Tai buvo nuostabi vienybės – mūsų bendro tikėjimo, europinės kultūros ir buvimo vakariečiais – patirtis. Buvo labai gera tai išgyventi šiais Jubiliejaus metais, kurie mus kviečia tapti vilties piligrimais.