Arkivysk. P. R. Gallagheris: Šventasis Sostas pasauliui siūlo vilties diplomatiją
Šventojo Sosto diplomatijos vadovas patikino ambasadorius, kad Bažnyčios puoselėjamos vilties diplomatijos siekis yra ne tik nesutarimų šalinimas, o kūrimas pasaulio, kuriame klestėtų teisingumas, solidarumas ir taika. P. R. Gallagheris priminė, kad dabartiniai karai ir ginkluoti konfliktai – jis paminėjo Rusiją ir Ukrainą, Izraelį ir „Hamas“, Siriją, Jemeną ir Libaną, taip pat Kongo Demokratinę Respubliką, Sudaną ir Sahelio regioną – yra ne tik geopolitiniai, bet ir humanitariniai iššūkiai, į kuriuos reikia skubiai atsiliepti. Arkivyskupas paragino visus kraštus, taip pat Vengriją prisidėti prie Šventojo Sosto taikdarystės pastangų.
Šventasis Sostas yra pasiryžęs ir toliau vykdyti diplomatines iniciatyvas tarptautinėje scenoje, kurios padėtų kurti taiką ir stabilumą – įsipareigojimą skatinti derybas, tarpreliginį vaidmenį ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis. Arkivyskupas kvietė išklausyti karštą popiežiaus raginimą tuoj pat sustabdyti ginkluotus veiksmus ir visur, kur vyksta konfliktai, nuoširdžiai įsipareigoti dialogui. Vatikano diplomatas taip pat paminėjo gyvybiškai svarbų religijų vaidmenį taikdarystei. Religijos negali būti nesutarimų priežastimi – jos yra būtinos tarpusavio supratimui, susitaikymui ir socialinei sanglaudai kurti. Katalikų Bažnyčia stengiasi morališkai ir dvasiškai prisidėti prie šio proceso ugdydama tautų ir kultūrų dialogą ir abipusę pagarbą, patikino arkivyskupas P. R. Gallagheris.
Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis trijų dienų vizito Vengrijoje metu aplankė Panonhalmos benediktinų bendruomenę, susitiko su Vengrijos katalikų metropolitais, aukojo Mišias Budapešto katedroje ir popiežiaus vardu pagerbė per Antrąjį pasaulinį karą tūkstančius žmonių, įskaitant daug žydų, išgelbėjusio apaštališkojo nuncijaus Angelo Rotta, vadinamojo persekiojamųjų „angelu sargu“, atminimą, jo mirties 60-ųjų ir išvykimo iš Vengrijos 80-ųjų metinių proga.
Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas A. Rotta tarnavo Budapešte penkiolika metų nuo 1930 iki 1945 m. Anot P. R. Gallagherio, nuncijus A. Rotta išvyko iš Vengrijos ne savo noru ir ne popiežiaus liepimu, o todėl, kad į valdžią atėjęs komunistinis režimas jį privertė užbaigti misiją. Išlikusių archyvų medžiaga liudija, kad arkivyskupas A. Rotta Budapešte išgelbėjo tūkstančius persekiojamų žmonių, įskaitant daug Vengrijos, Slovakijos ir kitų kraštų žydų. Šventojo Sosto diplomatijos vadovas reiškė viltį, kad šviesus arkivyskupo, kurio vardas įrašytas į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą, pavyzdys, „visuomet įkvėptų mus kelti balsą tvirtai ginant kenčiančiuosius ir persekiojamuosius bei vykdant šventą pareigą saugoti Viešpaties mums suteiktą neįkainojamą taikos, kurią privalome ištikimai sergėti, dovaną“. (SAK/Vatican News)
