Ukraina. Tapti motinomis karo metu
Kai 2022 m. balandį Mariupolyje tarnavusi Ukrainos karo gydytoja Mariana Mamonova pateko į rusų nelaisvę, ji vos prieš kelias savaites buvo sužinojusi, kad laukiasi kūdikio. Mariana buvo uždaryta į Olenivkos kalėjimą. Tai buvo košmaro pradžia, nes ji puikiai žinojo, kad tame kalėjime nėra viena, kad nešioja naują gyvybę, kurią ji norėjo ir privalėjo apsaugoti. Uždaryta kameroje, beveik šešis mėnesius ji sėmėsi jėgų iš pokalbių su savo dar negimusiu vaiku. Psichologiniai kankinimai, kuriuos ji patyrė, buvo siaubingi: rusai mėgino ją palaužti sakydami, kad jos namai sugriauti ir kad jos niekas nelaukia, grasino atimti iš jos kūdikį, kai tik jis gims. Rugsėjo 22 d. jie užrišo jai akis ir išvežė iš kalėjimo. Ji buvo išlaisvinta apsikeitimo kaliniais metu. Vos po trijų dienų Mariana pagimdė dukrą. Yra jėga, stipresnė už karą – tai moterų, motinų, tvirta jėga. Tų, kurios jau buvo motinos taikos metu, tų, kurios išnešiojo ir pagimdė kūdikius per karą, po bombomis, nesaugumo, baimės sąlygomis, dažnai vienos, be vyro ar partnerio, neįsivaizduodamos, kas jų laukia.
Visų šių moterų drąsai 27 metų Daria Horodecka iš Fastivo, Kyjivo srities miestelio, dedikavo knygą „Motinų taika“, kuri Ukrainoje išleista 2024 metais. Chemikės profesiją turinti Daria dirba Ukrainos švietimo srityje. Nuo 2018 m. ištekėjusi už trisdešimtmečio kariškio Bohdano, 2022 m. kovą ji pagimdė dvynukus Danylo ir Ostepo. Jos situacija buvo sudėtinga, ją siuntė iš miestelio ligoninės į kitą miestą, reikėjo operacijos. Pagimdžiusi kelias dienas išbuvo pastogėje nematydama saulės šviesos, be gryno oro. „Iš pradžių jaučiau kaltę prieš savo vaikus. Galvojau: kokią ateitį galiu jiems pasiūlyti? Tačiau šis jausmas buvo trumpalaikis.
Vinicos ligoninėje Daria susipažino su daugeliu kitų motinų – stiprių, nepaprastų moterų, kupinų pozityvumo, energijos, vilties, knygoje ji pasakoja penkiolika istorijų. Pavyzdžiui, Liuba, 45 metų moteris, kuri laukėsi penktą kartą; ji turėjo puikų humoro jausmą, kuris karo metu yra esminis. Ir 25 metų Oksana, kuriai karo metu teko susidoroti su sunkia dukters liga. Ji vežiojo ją po daugybę ligoninių, kol išvyko gydytis į Romą, kur ji tebegyvena iki šiol. Oksana yra krikščionė, labai tikinti. Ji visada sako, kad būtent tikėjimas ją palaikė visą šį laiką. Ir 25 metų Irina iš Kyjivo, kuri sūnų pagimdė 2024 m., nes, kaip ji sako, turime gyventi čia ir dabar, nesirūpindami tuo, kas bus rytoj. Pasak 31 m. Anastasijos Hajevskos, kuri prie knygos prisidėjo kaip fotografė, Ukrainoje vyrauja skirtingos nuomonės apie motinystę. Kai kas mano, kad turėti vaikų karo metu yra beprotybė. Tačiau daugeliui moterų tai visiškai normalu, natūralu. Anastasijos jauniausias vaikas Martinas gimė 2022 m. birželį. „Karas negali būti kliūtis. Per konfliktą žuvo tiek daug žmonių, o gimę vaikai yra gyvybė, kuri, nepaisant visko, tęsiasi ir atsinaujina“, – sako fotografė.
Knygoje Daria padarė pasirinkimą: pasakoti apie motinas ne naikinančiame fone, o ramybės kontekstuose, švenčiančias gyvenimą. Ši knyga kalba apie taiką ir yra skirta visoms moterims ir motinoms, kurios šiose istorijose galbūt ras šviesą, įkvėpimą, atramą toliau viltis.
(DŽ/Famiglia Cristiana)
