Džiaugsmas – ne saldaus gyvenimo trupiniai, bet širdies ramybė
Šios dienos Evangelija kalba apie pas Jėzų atėjusį turtingą jaunuolį. Kai į klausimą ką daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, Jėzus jam pasiūlė savo turtus išdalyti vargšams, jaunuolis „apniuko ir nusiminęs pasitraukė“.
Jei krikščionis pernelyg stipriai prisiriša prie turtų, prie žemiškų reikalų, jis nemoka džiaugtis. O iš tiesų gi esame pašaukti džiaugtis, esame pašaukti būti džiaugsmo, taikos ir paguodos žmonėmis, sakė Pranciškus. „Krikščioniškasis džiaugsmas – tai krikščionio kvėpavimas. Jei krikščionio širdyje trūksta džiaugsmo – vadinasi, jis nėra geras krikščionis. Džiaugsmo neįmanoma įsigyti, kaip ir neįmanoma prisiversti džiaugtis. Džiaugsmas tai Šventosios Dvasios veikimo mumyse vaisius. Šventoji Dvasia džiugina mūsų širdį“.
Krikščioniškas džiaugsmas – tai ne malonumas, kurį žmonės jaučia linksmindamiesi ir pramogaudami. „Džiaugsmas – tai ne gyvenimas nuo juoko iki juoko, nuo kvatojimo iki kvatojimo. Tai kas kita. Krikščioniškasis džiaugsmas tai ramybė. Ramybė nuo pat šaknų, ramybė širdyje, ta ramybė, kurią tik Dievas gali duoti. Toks yra krikščioniškasis džiaugsmas. Nelengva jį išsaugoti“.
Dabartiniame pasaulyje vyraujanti kultūra stokoja džiaugsmo, dėl to stengiamasi susigalvoti įvairių pramogų, sakė popiežius. Džiaugsmo stoką bandoma užpildyti saldaus gyvenimo trupiniais, kurie neatneša trokštamos ramybės, palieka žmogų neramų. „Yra pozityvus nerimas ir blogas nerimas, tai yra bandymai kiekviena kaina užsitikrinti ramybę, visur ieškoti malonumų. Evangelijoje minimas jaunuolis neišdrįso atsisakyti savo turtų, nes bijojo, kad nebus laimingas. Krikščionys turi alsuoti džiaugsmu ir paguoda“. (JM / VaticanNews)
