Popiežiaus homilija. Vyskupas visada su Dievo tauta
Šios dienos Mišių skaitinys iš Apaštalų darbų pasakoja apie pasimetimą ir sumaištį Antiochijos Bažnyčioje sukeltą kai kurių iš žydų kilusių krikščionių, skelbusių, kad į Kristų atsivertę pagonys turi laikytis visų žydams galiojusių reikalavimų, įskaitant apipjaustymą. Apaštalai ilgai nedelsdami reagavo. Pasiuntė į Antiochiją Paulių, Barnabą ir dar kelis vyrus, kad jie nuramintų tikėjimo brolius ir perduotų apaštalų laišką. „Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus [...], kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu“, sakoma apaštalų laiške. „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo“. Antiochiečiai apsidžiaugė paguodos žodžiais, sako Apaštalų darbų knygos autorius.
Kaip apaštalai, taip ir mūsų dienų vyskupai saugo žmones nuo pasimetimo, stiprina jų tikėjimą, kalbėjo popiežius. Vyskupas yra su Dievas tauta ir ją sergi, budi. „Budėti tai būti su kaimene. Ganytojas tai ne samdinys – sakė Jėzus. Samdinys dirba už atlyginimą ir jam per daug nerūpi kaimenės saugumas. Ateina vilkas, praryja avį, o samdiniui nerūpi. Tuo tarpu tikras ganytojas visada budi, visada rūpinasi kaimene, gina ne tik kaimenę kaip visumą, bet kiekvieną avį. Jis kiekvieną mato, o jei kuri nors pasiklysta, eina jos ieškoti ir susigrąžina. Jam visos rūpi ir nė vienai neleidžia pražūti“.
Toks turi būti vyskupas, sakė Pranciškus. „Kiek kartų esame girdėję: „ak, tas vyskupas. Jis geras žmogus, bet nelabai mumis rūpinasi. Jisai visada kažkuo užsiėmęs“ arba: „vyskupui rūpi visokie žemiški reikalai, jis kaip verslininkas“. Taip neturi būti. Matome vyskupų, kurie rūpinai dalykais, neturinčiai nieko bendra su jų misija: „vyskupas su lagaminu rankoje, visada kelionėje“ arba „vyskupas su gitara“. Visi esame su tuo susidūrę. Dievo tauta atpažįsta kuris ganytojas yra tikras ganytojas, mato, kuris yra su žmonėmis, kuris budi ir aukojasi dėl žmonių, yra jiems artimas“.
„Melskime Viešpatį, kad duotų mums gerų ganytojų, kad Bažnyčiai nepristigtų visą laiką budinčių ganytojų. Be jų neįmanoma eiti pirmyn. Tebūna jie darbštūs vyrai, pamaldūs, artimi Dievo tautai. Vienu žodžiu – kad būtų vyrai, sugebantys budėti“.
