Vyskupas – ne karjerai, bet Dievo tautai

„Toks turi būti kiekvienas vyskupas – atpažinti Dvasios balsą, žinoti, kada jam kalba Dievo Dvasia, o kada pasaulio dvasia“, - sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. „Paklusdamas Šventajai Dvasiai, apaštalas atsisveikina su bendruomene, kuriai iki tol tarnavo. Jo didžiausia meilė yra Jėzus Kristus. Antroji meilė – kaimenė, Dievo tauta. Toks turi būti vyskupas, turi rūpintis kaimene, sergėti  kaimenę, būti atsidavęs kaimenei, o ne norintis kilti bažnytinės karjeros laiptais“.

„Pauliaus testamentas yra liudijimas ir skelbimas. Jis kartu ir meta iššūkį bendruomenei, su kuria atsisveikina: „Lig šiol ėjome kartu. Dabar eikite patys“. Kaip labai šis testamentas skiriasi nuo pasaulio testamentų. „Viena palieku tam, kita – kitam, dar kita – anam... daug visokių gerybių“. Paulius nieko neturėjo, tik Dievo malonę, apaštalo drąsą, Jėzaus Kristaus apreiškimą ir Viešpaties jam dovanotą išganymą“.

„Kai skaitau šias eilutes, - pridūrė popiežius, - aš pagalvoju apie save. Esu vyskupas. Ir man teks atsisveikinti. Prašau Viešpatį malonės, kad sugebėčiau šitaip atsisveikinti. Atlikęs sąžinės apskaitą, negalėsiu kaip Paulius sakyti: „laimėjau“... Bet Viešpats yra geras ir gailestingas... Galvoju apie vyskupus, visus vyskupus. Viešpats jiems tesuteikia malonę taip atsisveikinti, su tokia jėga, su tokia meile Jėzus Kristui, su tokiu pasitikėjimu Šventąja Dvasia“.  (JM / VaticanNews)