Popiežiaus homilija: malonė mylėti priešus
Didelis atstumas, begalinis atstumas tarp mūsų, kurie neatleidžiame ir mažų dalykų, ir to, ko iš mūsų prašo Viešpats ir kokį pavyzdį pats parodė: atleisti tiems, kurie siekia mus sunaikinti, - sakė popiežius Pranciškus. Net ir tarp artimiausių žmonių, kartais, taip sunku vienas kitam atleisti: sutuoktinių tarpe, po ginčo; uošvienei, vaikams ir tėvams. Tad kaip atleisti tiems, kurie mus žudo, kurie trokšta mūsų sunaikinimo? Ne vien atleisti, bet ir melstis už juos, prašyti Dievo globos? Ir dar daugiau, mylėti juos? „Tik Jėzaus žodis gali tai paaiškinti“, pasakė popiežius.
Melstis už norinčius mane sunaikinti, kad Dievas juos laimintų: tai iš tiesų labai sunku suprasti, - kalbėjo Pranciškus. – Pagalvokime apie praėjusį amžių, vargšai krikščionys rusai buvo siunčiami į Sibirą mirti šaltyje vien dėlto, kad buvo krikščionys: ar jie turėjo melstis už tą budelį, kuris juos ten siuntė? Kodėl, kaip? Ir vis tik daug taip darė: meldėsi. Pagalvokime apie Aušvicą ir kitas koncentracijos stovyklas: ar jie turėjo melstis už tą diktatorių, kuris troško grynos rasės ir žudė be skrupulų, melsti jam Dievo palaimos? Ir vis tik daug meldėsi.
Šios „evangelinės logikos“, atleisti, kad ir mums būtų atleista, kaip pakartojame kas kartą „Tėve mūsų“ maldoje; kaip parodė pats Viešpats, kuris nuo kryžiaus meldė atleidimo Jo persekiotojams, reikia prašyti kaip Dievo malonės.
Pasak popiežiaus, mums bus į gera, jei pagalvosime šiandien apie priešą, apie mums padariusį kažką blogą, apie norintį padaryti blogą – kiekvienas ko gero tokį pažįsta. Ir melstis ne „mafijozine malda“ – „tu man už tai sumokėsi“, o krikščioniška: „Viešpatie, palaimink jį ir išmokyk mane jį mylėti“.
Pagalvokime apie jį. Melskimės už jį. Prašykime Viešpaties malonės jį mylėti, - sakė popiežius pirmadienio ryto Mišių homilijoje. (RK / Vatican News)
