Popiežiaus Pranciškaus homilija. Būkime druska ir šviesa kitiems
Ne dėl savo nuopelnų ir ne patys iš savęs mes esame žemės druska ir pasaulio šviesa. Turime būti druska kitiems, šviesa kitiems. Druska juk ne tam skirta, kad pasūdytų save pačią. Druska skirta kitiems. Taip pat ir šviesa ne sau pačiai šviečia, be kitiems. Druska skirta kitiems. Gana labai nedidelio kiekio druskos, kad patiekalas būtų skanus. Druską mes perkame ne tonomis, bet mažais kiekiais. Būti druska tai nesididžiuoti, tarnauti ne sau, bet padėti kitiems. Druska padeda išlaikyti maistą, suteikia jam skonį. Būti druska – tai, paprasčiausiai, liudyti.
Būti krikščioniu, tęsė Pranciškus, reiškia būti ir šviesa, padėti žmonėms ypač tuo metu kai aplink tamsu. Viešpats mums sako: „tu esi druska“, „tu esi šviesa“. „-Taip, Viešpats taip sako. Ir aš būdamas šviesa pritrauksiu į bažnyčią daug žmonių“. „Ne taip! Tu būsi šviesa, kad kiti matydami šlovintų Tėvą. Tau nebus prisikirti jokie nuopelnai“. Juk ir valgydami nesakome: „ak, kokia skani druska!“, bet sakome: „koks skanus maistas, koks skanus patiekalas...“ Niekada negiriame druskos skonio. Panašiai ir naktį užsidegę šviesą nesakome: „kokia graži šviesa!“, bet gyvename šviesoje. Mes, krikščionys, nepriskiriame sau didžiausių nuopelnų. Ne mes esame pagrindiniai veikėjai, bet esame pašaukti savo šventumu, buvimu druska ir šviesa, tarnauti kitiems ir šlovinti Dievą.
Užbaigdami kiekvieną dieną turėtume melsdamiesi savęs klausti: „ar šiandien buvau druska?“, „ar šiandien buvau šviesa?“ Toks yra kasdieninis šventumas, sakė Pranciškus. Viešpats tepadeda mums tai suprasti. (JM / VaticanNews)
