Popiežiaus homilija. Tyla prieš pyktį
Pirmadienio Evangelijos skaitinys pagal Luką pasakoja apie Jėzų, kuris sugrįžo į savo vaikystės vietą, į Nazaretą. Jo paklausyti susirinko daug žmonių, kurie, kaip leidžia suprasti pats Jėzus, labiau už viską tikėjosi stebuklų, pagydimų. Bet Viešpats atsiliepia Žodžiu ir pasako nemalonią tiesą, kuri jo klausytojų nuotaiką greitai pakeitė iš nuostabos į pasipiktinimą. „Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino“, pasakoja evangelistas Lukas.
Popiežius Pranciškus pabrėžė šia Jėzaus tylos ir nuolankumo, bet taip pat orumo nuostatą priešais sužvėrėjusią minią, kuri nieko nebesiklausydama, nieko nebemąstydama, rėkdama jį norėjo nužudyti. Tačiau Jėzaus tyla ir orumas įveikė šią minią, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi. Panašiai įvyks Didįjį Penktadienį: prieš tai džiugiai ir šventiškai Jėzų pasitikusi minia vėliau šaukė „nukryžiuoti jį!“
Ir tada Jėzus tylės ir laimės, tačiau per Kryžių. Tai, anot popiežiaus, parodo mums, jog tiesa nėra begaliniai vaidai, kurie galiausiai suskaldo ir sugriauna, net šeimas. Ir tai yra velnio siekis – pasėti abejones, vaidus, nenutrūkstamus ginčus. Jėzus moko kitaip – pasakyti savo, o po to mokėti nutilti.
Nes tiesa yra romi, tiesa yra tyli, tiesa nėra triukšminga. Nėra lengva elgtis taip, kaip Jėzus. Bet tame yra krikščionio orumas, įsišaknijęs Dievo galybėje. Atžvilgiu tų žmonių, kurie neturi geros valios, kurie siekia tik skandalo, suskaldymo, sugriovimo, taip pat ir šeimose, dera tyla. Ir malda, - kalbėjo popiežius. – Viešpats tesuteikia mums malonę atskirti, kada privalome kalbėti ir kada turime tylėti. Visose gyvenimo situacijose: darbe, namuose, visuomenėje. Tokiu būdu geriau seksime Jėzumi. (RK / Vatican News)
