Popiežiaus homilija. „Vargas jums, teisieji veidmainiai“
„Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida!“ – sako Jėzus, nusivylęs savo klausytojų pasyvumu. Jie mato nuostabius Dievo darbus, bet ir toliau gyvena kaip gyvenę. Jų akyse vykstantys stebuklai nė kiek nepaveikia įprasto kasdieninio gyvenimo. Ir mes, sakė popiežius, laikantys save krikščionimis, dažnai krikščionybę suvokiame tik kaip tam tikrą „socialinę formą“. Manome, kad esame krikščionys, o iš tiesų gyvename kaip pagonys. Sekmadieniais dalyvaujame Mišiose, bet joms pasibaigus paliekame Jėzų bažnyčioje, neparsivedame jo į namus.
„Tokia rutina mums kenkia, nes paverčiame Evangeliją vien socialiniu faktu, vien socialiniu reiškiniu, atsisakome asmeninio bendravimo su Jėzumi. Jėzus kalba man, kalba tau, kalba kiekvienam iš mūsų. Jėzaus mokymas skirtas mums visiems. Kodėl gi pagonys, vos išgirdę Jėzaus žodžius, skuba pas jį, o aš, kuris esu gimęs, kuri esu gimusi krikščioniškoje visuomenėje, su viskuo taip apsiprantu, kad krikščionybė man tampa tik socialiniu įpročiu, tik drabužiu, kurį kai noriu apsirengiu, o kai nenoriu nusivelku? Jėzus verkia dėl kiekvieno iš mūsų, kuriems krikščionybė yra tik formalumas, o ne tikras gyvenimas“.
Pasak Pranciškaus, tokia rutininė krikščionybė iš tiesų yra ne kas kita kaip veidmainystė. „Viena – nusidėjėlių veidmainystė. Kita – teisiųjų veidmainystė, Jėzaus meilės baimė, baimė būti mylimiems. Mes norėtume patys nuspręsti koks turėtų būti mūsų santykis su Jėzumi. „Taip, Jėzau, aš ateisiu pas tave į bažnyčia, bet tu ten ir pasilik, neik su minimi į namus“. Ir Jėzus neateina į mūsų namus, į šeimą, pas mūsų vaikus, neateina į mokyklą, neateina į mūsų miesto rajoną“.
„Šiandien turime gerą progą pasižiūrėti į save ir priimti Jėzaus žodžius kaip mums skirtus: „Vargas tau. Vargas tau, nes tiek daug tau esu davęs, pasiaukojau už tave, išsirinkau tave, kad būtumei krikščionis, krikščionė, o tu tenkiniesi pusiniu, paviršutinišku gyvenimu, tik trupučiu krikščionybės, tik švęstu vandeniu ir nieko daugiau tau nereikia“. Jei šitaip veidmainiškai mes suprantame krikščionybę, mes vejame Jėzų lauk iš savo širdies. Apsimetame, kad jis su mumis, o iš tiesų mes jį išvarėme lauk. Sakome, kad esame krikščionys, kad tuo didžiuojamės, bet gyvename kaip pagonys“.
Melskime Šventosios Dvasios malonės, – sakė popiežius, baigdamas penktadienio Mišių homiliją, – kad mūsų širdys atsivertų Jėzui, kad jas pasiektų išganymo žinia, kad būtume jam dėkingi“. (JM / VaticanNews)
