Pasaulio pabaigoje įvyks susitikimas su Dievo gailestingumu
Popiežius Pranciškus rytmečio Mišiose kalbėjo apie didžiąją pjūtį – žmonijos ir pasaulio pabaigą pagal Apreiškimo Jonui skaitinį, kuris buvo skaitomas antradienio Mišių Žodžio liturgijoje. Šventasis Tėvas kvietė per likusias šios savaitės dienas, kuriomis pasibaigia Liturginiai metai, pagalvoti apie savo ir pasaulio pabaigą.
Popiežius sakė, kad labai išmintinga apie tai pagalvoti. „Kokia bus mano pabaiga?“ „Kai mane Viešpats pašauks, kokį norėčiau, kad mane rastų?“ Mintys apie tai mums padeda žengti pirmyn į susitikimą su Dievu, kai turėsime atsiskaityti, tačiau kartu išmuš „džiaugsmo valanda“.
Pasak popiežiaus, išmintinga galvoti apie laikų pabaigą, o tai reiškia atlikti sąžinės sąaskaitą, kad paaiškėtų, kuriose srityse dar turime pasitaisyti ir kurias puoselėti, nes jos yra geros. Bažnyčia ragina susimąstyti apie tai ypač dabar, per paskutiniąją Liturginių metų savaitę. Tai malonė, nes paprastai nemėgstame galvoti apie pabaigą, nuolat atidedame šias mintis kitai dienai...
Šv. Jonas pirmajame Mišių skaitinyje pasaulio pabaigą pavaizdavo kaip pjūties metą. Kristus ateina su aštriu pjautuvu rankose. Kai ateis pjūties metas, turėsime parodyti savo kviečių kokybę, savo gyvenimo kokybę. Galbūt kas nors iš jūsų sako: „Tėve, nebūk toks niūrus, nemėgstame tokių dalykų“. „Tačiau tai yra tiesa“, – sakė popiežius.
Pjūties metu įvyks kiekvieno mūsų susitikimas su Viešpačiu. Įvyks susitikimas ir kiekvienas ištarsime Viešpačiui: „Štai mano gyvenimas. Štai mano kviečiai. Štai mano gyvenimo kokybė. Ar suklydau?“, – visi to turėsime paklausti, nes visi suklystame. „Dariau gera“, – visi darome gera, tada parodysime Viešpačiui savo kviečius.
Šventasis Tėvas toliau klausė homilijoje: „Ką pasakyčiau Viešpačiui, jei jis pašauktų šiandien? „Nepastebėjau, buvau neatidus.“ Tiesa, mes nežinome nei dienos, nei valandos. „Tačiau, tėve, nekalbėk šitaip, esu jaunas“.
„Žiūrėkite, kiek daug jaunimo išeina, daug pašaukto jaunimo.“ Nei vieno gyvybė neapdrausta. Tikra tai, kad visiems ateis pabaiga. Kada tai įvyks? Težino vienas Dievas, sakė popiežius.
Bus naudinga šią savaitę pamąstyti apie pabaigą. Ką darysiu, jei Viešpats šiandien mane pasišauktų, ką jam sakysiu? Kokius kviečius jam parodysiu? Mintys apie pabaigą leidžia žengti pirmyn. Tai nėra statiška mintis. Ją veda pirmyn dorybės ir viltis. Taip, ateis pabaiga, tačiau pabaigoje bus susitikimas: susitikimas su Viešpačiu. Tai tiesa, įvyks atsiskaitymas už tai, ką padariau, bet taip pat tai bus gailestingumo, džiaugsmo ir laimės pilnas susitikimas. Galvoti apie pabaigą, apie kūrinijos pabaigą, apie savo gyvenimo pabaigą yra išmintinga. Taip daro išminčiai.
Popiežius tęsė: „Šią savaitę Bažnyčia kviečia savęs paklausti: „Kokia bus mano pabaiga? Kai mane Viešpats pašauks, kokį norėčiau, kad mane rastų?“ Turiu atlikti sąžinės sąskaitą, įvertinti tai, kas negerai, kad pakeisčiau į tai, kas gera ir puoselėtina. Kiekvienas turime daug gerų dalykų. Nesame vieni. Mums padeda Šventoji Dvasia.
Šią savaitę prašykime Šventosios Dvasios, kad suteiktų „laiko išmintį“, „pabaigos išmintį“, „prisikėlimo išmintį“, „amžino susitikimo su Jėzumi išmintį“; kad mums padėtų suprasti tą išmintį, kuri yra mūsų tikėjime. Tai bus laiminga susitikimo su Jėzumi diena“, – kalbėjo popiežius ir kvietė:
„Melskime, kad Viešpats mus tam paruoštų. Kiekvienas iš mūsų užbaikime šią savaitę galvodami apie pabaigą. „Gyvenimas baigsis. Nepasiliksiu čia amžinai. Kaip norėčiau užbaigti?“ (SAK / Vatican News)