Popiežiaus homilija. „Jėzus kviečia visus. Nebūkime nedėkingi“
Šios dienos Evangelijoje girdėjome Jėzaus palyginimą apie žmogų, kuris iškėlė didelę puotą ir pakvietė daugybę svečių. Tačiau kai jau viskas buvo surengta, pakviestieji ėmė vienas po kito atsisakinėti. Vieni dėl vienų priežasčių, kiti dėl kitų, surasdami visokių svarbių pasiteisinimų, jie kvietimą atmetė.
„Girdėdami pasakojimą apie atmestą kvietimą, pagalvokime apie save. Jėzus mus kviečia; jis nori, kad mes dalyvautume jo pokylyje; jis nori būti su mumis. Jis kviečia savo artimiausius draugus, o jie nepriima kvietimo! Paskui jis kviečia vargstančiuosius ir sergančiuosius. Šitie ateina į pokylį, gal ne visi, bet ateina. Kiek kartų mes girdime Jėzaus kvietimą; kiek kartų jis prašo, kad ateitume pas jį, kad padarytume gerą darbą, kad surastume laiko maldai, o mes atsakome: „Atsiprašau, Viešpatie, esu labai užsiėmęs, neturiu laiko. Gal rytoj, bet šiandien tikrai negaliu...“ Ir Jėzus lieka vienas.“
„Kiekvienas pagalvokime apie savo gyvenimą“, – sakė Pranciškus. „Kiek kartų jaučiau Šventosios Dvasios įkvėpimą padaryti gerą darbą, sutikti Jėzų darant tą gerą darbą, melstis, keisti gyvenimą, atsisakyti to, kas jame negera, ir vis surasdavau pasiteisinimą, kad tik nereikėtų priimti kvietimo?“
Į Dangaus karalystę pateks tie, kurie neatmes kvietimo, kurie neišsižadės Jėzaus ir kurių Jėzus neišsižadės. „Taip. Jėzus yra geras ir gailestingas, bet ir teisingas. Jei tu iš vidaus uždarai savo širdies duris, Jis negali jų atidaryti. Jis gerbia žmogaus širdį. Atmesti Jėzų – tai užsklęsti iš vidaus savo širdies duris, kad Jis negalėtų įteiti. Atmesdami Jėzų mes nepagalvojame, kad iš vidaus užsklendžiame savo širdies duris.“
Baigdamas homiliją popiežius priminė dar vieną svarbų dalyką, apie kurį užsiminta šios dienos pirmajame skaitinyje. „Už pokylį, į kurį esame kviečiami, Jėzus sumokėjo savo krauju, o aš į kvietimą atsakau: „Negaliu“. Tepadedama mums Viešpats suprasti mūsų širdies kietumo slėpinį, tepadeda suvokti, kokie esame užsispyrę ir nedėkingi, tesuteikia mums malonę tai suprasti ir verkti.“ (JM / VaticanNews)
