Popiežius: priimti pasaulio išbandymus su viltimi Kristuje
Šventasis Tėvas ketvirtadienio rytmetį aukodamas Mišias homilijoje kalbėjo apie laikų pabaigą, pasaulio išbandymus ir viltį Kristuje, apie civilizaciją, kuri skelbiasi esanti krikščioniška, tačiau elgiasi pagoniškai. Kaip paprastai, popiežius Pranciškus Eucharistiją šventė Šv. Mortos namų koplyčioje.
Babelė yra pasaulietiško, prabangos miesto, savarankiškumo ir šio pasaulio galios simbolis, turtingo, laimingo miesto. Jis bus sunaikintas.
Niekas daugiau nebegirdės jame arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas jame jokių meno kūrėjų, nes tai ne darbo, o sugedimo miestas, ir nebesigirdės jame malūno dūzgimo. Jame nebešvies žiburio spindulys – galbūt miestas bus apšviestas, tačiau liks be šviesos, bus aptemęs: tai korumpuota civilizacija. Niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Ten bus daug porų, žmonių, tačiau nebus meilės. Sunaikinimas prasideda viduje ir pasibaigs Viešpačiui ištarus „Gana!“. Ateis diena, kai Viešpats pasakys „Gana!“ šio pasaulio pavidalui. Tai civilizacijos, išdidžiai įsitikinusios savo pakankamumu, diktatoriškumu, krizė – šitaip ji pasibaigia.
Tas pats įvyksta Jeruzalėje, kur sunaikinimas įvyksta dėl kitokio sugedimo, dėl neištikimybės meilei korupcijos, nes ji neįstengė atpažinti Dievo meilės jo Sūnuje. Jeruzalė bus pagonių sumindžiota.
Matome krikščioniškojo gyvenimo supagonėjimą. Ar gyvename kaip krikščionys? – klausė popiežius ir atsakė: atrodo, kad taip. Tačiau iš tikrųjų mūsų gyvenimas – pagoniškas. Taip pasidaro, kai prasideda Babelės gundymas ir Jeruzalė ima gyventi tarsi Babelė, ieško sintezės, kuri neįmanoma. Ir abu miestai bus nubausti. Ar esi krikščionis, krikščionė? Gyvenk kaip krikščionis! Negalima sumaišyti vandens su aliejumi. Jie pernelyg skirtingi. Tai – sau iš esmės prieštaraujančios civilizacijos, kuri sako esanti krikščioniška, o gyvena pagoniškai, pabaiga. Tačiau po sunaikinimo laukia išgelbėjimas.
Būna visokių tragedijų, taip pat mūsų gyvenimuose, tačiau jų akivaizdoje turime matyti horizontą per mūsų išganymo prizmę, nes Viešpats dar ateis mūsų išgelbėti. Tai moko, kad pasaulio išbandymus išgyventume ne pataikaudami pasauliui ar pagoniškumui, kuris mus veda į sunaikinimą, o „atsikabindami“ nuo pasaulietiškumo ar pagoniškumo gundymo su viltimi, žvelgdami į Kristaus, mūsų Viešpaties, horizontą. Viltis yra mūsų stiprybė. Ženkime pirmyn, nepamiršdami prašyti Šventosios Dvasios užtarimo.
Popiežius ragino prisiminti dabartinių laikų babeles, tokias kaip galingosios praėjusio amžiaus imperijos, kurių egzistencija pasibaigė. Taip pat dabartinių laikų didmiesčiai pasibaigs, kartu ir mūsų gyvenimas, jei ir toliau eisime supagonėjimo keliu. Išlieka tik tie, kurie sudeda viltis į Viešpatį. „Tad atverkime širdis vilčiai ir atsitolinkime nuo gyvenimo supagonėjimo“, – sakė popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
