Popiežiaus homilija. Krikščionybė – ne ideologija ir ne kompromisai
„Klauskime savęs: ar mano širdis kieta, uždara? Ar leidžiu jai augti, bręsti? O gal bijau? Juk augimą neišvengiamai lydi visokie išbandymai, sunkumai. Kai kūdikystėje mokėmės vaikščioti, daug kartų teko pargriūti. Šliaužiojome, bandėme vaikščioti keturiomis, kėlėmės, griuvome. Neįmanoma augti be sunkumų. Panašiai yra ir su širdimi. Tik stengdamiesi, kad mūsų širdis augų ir bręstų, apsaugosime ją nuo kietumo, uždarumo. Bailių širdys kietos. Jie bijo gyvenimo, jie uždari.“
Šv. Paulius įspėja ir dėl kito pavojaus – užsispyrimo, kuris gyvą tikėjimą gali paversti ideologija. „Ideologija – tai užsispyrimas. Dievo Žodis, Šventosios Dvasios malonė – tai ne ideologija, bet gyvybė, augimas, ėjimas pirmyn, atidumas Dvasios ženklams, laiko ženklams. Užsispyrimas visada reiškia ir išdidumą. Užsispyrimas visada padaro daug žalos. Kieno širdis uždara – tas ir bailys, ir užsispyrėlis, tikėjimą suvokiantis kaip ideologiją. Ar mano širdis užsispyrusi? Kiekvienas apie tai pagalvokime. Ar sugebu išklausyti kitą žmogų? Ar sugebu kalbėtis, dialoguoti, kai mano nuomonė kitokia negu mano pašnekovo? Užsispyrėliai nemoka kalbėtis. Jie žino tik viena, moka tik gintis, jie yra ideologai. Ideologijos yra kenksmingos, padaro daug žalos Dievo tautai, nes trukdo veikti Šventajai Dvasiai.“
Popiežius Pranciškus ketvirtadienio Mišių homilijoje paminėjo dar vieną kliūtį – pagundą leistis į kompromisus. Nors ir žinome, ko Dievas iš mūsų laukia, mums pristinga ryžto atsiversti, susigundome lengvesniais, mažiau įpareigojančiais sprendimais. „Mes žinome, kad turime atsiversti, keisti gyvenimą, bet tuo pat metu sutinkame su kompromisais – ir čia, ir ten, ir čia, ir ten... „Taip, žinoma“, – sakome, – „aš seku Viešpatį, bet mane vilioja ir štai šis kitas dalykas...“ Šitaip tu pradedi veidmainiauti. Matydamas Izraelio tautoje tokią dviveidystę, didysis pranašas Elijas sakė: „Jūs šlubuojate abiem kojomis“. Šlubuoti abiem kojomis reiškia pasvirti tai į vieną, tai į kitą pusę. Tai gyventi darant kompromisus. „Taip, žinoma, aš esu krikščionis, bet įsileidžiu į savo gyvenimą ir ką kita...“ Taip elgiasi kompromisų žmonės, drungni krikščionys. Dažnai ir mes taip elgiamės, leidžiamės į kompromisus. Nors Viešpats savo įsakymais ir Šventosios Dvasios įkvėpimais man rodo kelią, aš renkuosi ir ką kita, judu pirmyn skirtingais bėgiais, šlubuoju abiem kojomis.“
Ketvirtadienio Mišių homilijos pabaigoje popiežius Pranciškus meldė Šventosios Dvasios šviesos mūsų širdims, kad jos nebūtų kietos, kad mes nebūtume bailiai, nebūtume užsispyrę, nevergautume pagundoms, nepaverstume krikščionybės nei ideologija, nei kompromisais. (JM / VaticanNews)
