Popiežiaus homilija: karai – mūsų laikų tvanas

Pirmajame skaitinyje iš Pradžios knygos kalbama apie tvaną, kuris ištiko blogio užvaldytus žmones. Dievas, iš meilės sukūręs pasaulį, mato, kad žmonės pikti, kad jų širdyse blogis. Dievui skaudu, jis kenčia. „Tai Dievo, mus mylinčio Tėvo, jausmai. Jis mus myli, tačiau gali ir supykti, jausti nusivylimą. Jėzus mus moko, kad mūsų Tėvas turi jautrią širdį. Dievas mus myli širdimi. Jis mus myli ne meilės idėja, bet širdimi. O kai jis mus baudžia, baudžia turėdamas tėvo širdį, kentėdamas labiau už mus.“

Pradžios knygoje minimam tvanui popiežius prilygino mūsų laikais vykstančius karus. „Aš nemanau, kad mes gyvename geresniais laikais, negu tvano metas“, – sakė Pranciškus. „Nelaimės maždaug tokios pačios; maždaug tiek pat aukų. Pagalvokime apie silpniausiuosius, apie vaikus. Kiek vaikų badauja; kiek vaikų negali lankyti mokyklos; kiek vaikų negali ramiai augti; kiek vaikų liko našlaičiais, nes jų tėvai žuvo. Pagalvokime apie vaikus kareivius. Tik pagalvokime apie šiuos vaikus...“

„Tvanas buvo didžiulė nelaimė. Didžiulės nelaimės yra ir mūsų laikų karai, už kuriuos sumoka silpniausieji, vargstantieji, vaikai, žmonės, kurie nesugeba patys savimi pasirūpinti. Viešpačiui dėl to skauda širdį. Eikime pas Jį ir sakykime: „Aš tave suprantu ir pabūsiu su tavimi maldoje“. Pabūkime maldoje su Viešpačiu, melskimės už visus, kas kenčia dėl tų nelaimių, dėl tų velnio darbų, kuriais jis griauna tai, ką Dievas sukūrė.“  (JM / VaticanNews)