Popiežiaus homilija. Neįmanoma būti krikščioniu be Šventosios Dvasios
Mes galime pakilti iš savo menkumo, iš susigyvenimo su nuodėme, atsiversti. Tačiau vien mūsų jėgų negana. Mums reikia Dievo pagalbos. Kaip tik dėl to Viešpats mums dovanoja savo Šventąją Dvasią. Šios dienos Evangelijoje Jėzus kalba Nikodemui apie „atgimimą iš aukštybės“. „Kaip tai gali būti?“ – klausia Nikodemas. To paties klausiame ir mes. Tai įmanoma tik su Šventosios Dvasios pagalba. „Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“, – sako Jėzus Nikodemui. Tačiau ką šitie žodžiai reiškia paaiškėja tik po Jėzaus Prisikėlimo, tik tuomet, kai Prisikėlusysis suteikia savo mokiniams Šventosios Dvasios dovaną.
„Dvasia prikelia mus iš mūsų ribotumo, iš mūsų mirčių, nes juk mumyse, mūsų gyvenime, mūsų sielose yra labai daug apmirusių, negyvų vietų. Kaip Nikodemui, taip ir mums Jėzus skelbia, kad reikia atgimti. Turime įsileisti į save Šventąją Dvasią. Jei tu sakaisi esą krikščionis, bet neįsileidi į savo gyvenimą Šventosios Dvasios, jei neleidi, kad ji tave vestų, tu gyveni ne kaip krikščionis, bet kaip krikščioniu persirengęs pagonis. Dvasia yra pagrindinė krikščioniškojo gyvenimo veikėja, ne mes, bet Dvasia – Šventoji Dvasia. Ji mus lydi, mus perkeičia, su ja mes nugalime sunkumus. Niekas pats negali įžengti į dangų, bet tik tas, kuris iš dangaus atėjo į žemę, – Jėzus. Prisikėlęs iš numirusiųjų jis mums sako: „Imkite Šventąją Dvasią“, ji jus lydės gyvenime, krikščioniškajame gyvenime.“
Neįmanoma būti krikščioniu be Šventosios Dvasios, pakartojo popiežius. Ji – Tėvo ir Jėzaus dovana – mus lydi kiekvieną dieną. „Prašykime Viešpatį, kad mums padėtų gerai suprasti, jog neįmanoma būti krikščionimis, jei nekeliaujame kartu su Šventąja Dvasia. Leiskime Šventajai Dvasia būti pagrindine mūsų gyvenimo veikėja.“ (JM / VaticanNews)
