Popiežiaus homilija. Nuodėmė sendina sielą
Šios dienos Mišių Evangelijoje girdėjome Jėzaus atsisveikinimo kalbos ištrauką. Mokiniai liūdi girdėdami Jėzaus žodžius apie priartėjusį iškeliavimą. Tačiau Jėzus nepaliks jų vienų. Iškeliavęs jis atsiųs jiems Dvasią Globėją.
„Dvasia Globėja – tai ta, kuri yra su manimi ir mane palaiko, kad nepargriūčiau, kad sugebėčiau eiti pirmyn, kad mano siela būtų jauna. Krikščionis visada jaunas. Visada. Jei žmogaus širdis pradeda senti, jam pradeda nesisekti vykdyti savo pašaukimą. Arba tavo širdis jauna, arba nesi tikras krikščionis“.
Net ir slegiamas sunkumų krikščionis sieloje išlieka jaunas. Jo širdis visada jauna, sakė popiežius. „Štai kas yra jaunystė. Jaunystė – tai su viltimi žiūrėti į priekį. Būti jaunam – tai kasdien kalbėtis su Šventąja Dvasia, kuri visada yra su mumis. Ji yra didžioji Jėzaus mums atsiųsta dovana. Ji mus palaiko. Ji mums padeda eiti pirmyn.“
Mes esame nusidėjėliai. Dažnai suklumpame gyvenimo kelyje, nusidedame. Tačiau ir tuomet visada kalbėkimės su Šventąja Dvasia. Ji padės mums atsikelti. Padės išlikti jauniems širdyje. Neleis, kad nuodėmė sendintų mūsų sielą. „Prašykime Viešpatį, kad mums padėtų neprarasti sielos jaunatvės, nebūti susenusiais krikščionimis, nesidžiaugiančiais ir stovinčiais vietoje. Krikščionis niekada neišeina į pensiją; krikščionis visada kupinas gyvybės, visada jaunas. Toks turėtų būti tikrasis krikščionis.“ (JM / VaticanNews)
