Popiežiaus homilija. Dėkokime, kad esame maži

Šiandien skaitomose Šventojo Rašto ištraukose kalbama apie nuolankumą ir mažumą. Pirmajame skaitinyje pranašas Izaijas sako: „Iš Jesės kelmo išaugs atauga, iš jo šaknies išdygs atžala. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia” (Iz 11, 1–2).

„Tokia yra išganymo, apreiškimo, Dievo buvimo pasaulyje pradžia. Dievas apsireškia  mažume. Visada jis pas mus ateina per mažumą ir nuolankumą. Didžiūnai rodo savo galią. Atsiminkime Jėzaus gundymus dykumoje. Velnias sakosi esąs pasaulio valdovas: „Jei tu man nusilenksi, aš tau  duosiu...“ Tačiau tai, kas tikrai iš Dievo, visada prasideda nuo mažų dalykų, nuo į žemę bertos sėklos, nuo daigo.“

Apie tokį mažumą Jėzus mums kalba ir šios dienos Evangelijoje: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Lk 10, 21).

„Jei krikščionių bendruomenė – tikintieji, kunigai, vyskupai – stokoja nuolankumo, jei neina mažutėlių keliu, jie neturi ateities. Žiūrėdami į Bažnyčios istoriją matome, kaip baigėsi didieji užmojai, bandymai prievarta kitus sau palenkti, didybės demonstravimas, užkariavimai... Dievo karalystė visada prasideda nuo mažo grūdelio, nuo mažos sėklos.“ Dievo Dvasia visada renkasi tai, kas maža. Viešpats save apreiškia mažutėlių širdims.

Mažumas ir nuolankumas nereiškia baimės ir užsidarymo savyje, pridūrė popiežius ir priminė, kaip tai aiškina šv. Tomas Akvinietis. „Šv. Tomas Akvinietis sako:  „Neišsigąsk didžių dalykų, bet visada matyk ir tai, kas maža“. Krikščionis visada pradeda nuo to, kas maža. Jei melsdamasis jauti savo mažumą, savo ribas, savo nuodėmingumą, jei sugebi kaip Jėzaus palyginimo muitininkas prašyti pasigailėjimo, tuomet žengi pirmyn. Tačiau jei apie save manysi, kad esi geras krikščionis, jei melsiesi, kaip to palyginimo fariziejus, dėkojęs už savo tariamą didumą, tu niekur nenueisi. Mes dėkokime Viešpačiui už tai, kad esame maži.“ (JM / VaticanNews)