Nenusigręžkime nuo Dievo, kad jis nenusigręžtų nuo mūsų

Pirmadienio Mišių Evangelija pasakoja apie Jėzaus pokalbį su aukštaisiais kunigais. Jie draudžia Jėzui daryti stebuklus ir kalbėti Dievo vardu. Jėzus nenusileidžia ir klausia, kieno vardu kalbėjo Jonas Krikštytojas – dangaus ar žmonių? Jie, suprasdami, kad abu galimi atsakymai nebūtų jiems į naudą, nusiplauna rankas sakydami: „Mes nežinome“.

Jie nusiplovė rankas, sakė popiežius, pasielgė kaip neturintys stuburo, kaip apgavikai ir melagiai. „Ne vien Pilotas nusiplovė rankas. Ir šitie nusiplovė rankas. „Nežinome“. Nesidomėti žmonių gyvenimu, nesigilinti, nekovoti dėl gėrio, nesiekti, kad žmonės turėtų tai, ko jiems būtiniausiai reikia, geriau nesivelti, nesusitepti rankų. Taip elgiasi drungni krikščionys.“

„Daug krikščionių nusiplauna rankas, atsidūrę kultūros, istorijos iššūkių akivaizdoje, susidūrę su mūsų laikų žmonių problemomis, taip pat su palyginti nedideliais iššūkiais. Kiek kartų matome šykščius krikščionis, kurie, sutikę išmaldos prašantį žmogų, nieko neduoda, sakydami: „Šitam neduosiu, nes jei ką duočiau – pragertų“. Nusiplauna rankas. „Aš nenoriu, kad žmonės girtuokliautų, dėl to ir neduodu išmaldos". „Bet jis neturi ką valgyti.“ „Ne mano bėda, aš neduosiu, kad neprisigertų“. Labai dažnai tenka girdėti tokius pasiteisinimus. Nusigręžti ir nusiplauti rankas – tai labai pavojinga laikysena. Tai tarsi pačiam Dievui metamas iššūkis. Pagalvokime, kas būtų, jei Dievas nuo mūsų nusigręžtų. Nepatektume į dangų.  Vargas mums, jei matydamas mus Viešpats nusiplautų rankas.“

Saugokimės veidmainystės, apsimestinio teisumo, sakė popiežius, eikime pasitikti Viešpaties, kuris pas mus ateina kenčiančiame, paniekintame žmoguje. (JM / VaticanNews)