Popiežiaus homilija: prašykime malonės suprasti, kas dedasi širdyje
Mišių pirmajame skaitinyje iš šv. Jono pirmojo laiško girdime skelbiant: „Kas laikosi Dievo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Šventosios Dvasios, kurią jis mums davė“ (1 Jn 3, 24). Net jei žmogus gyventų nuodėmėse paskendusiame mieste ir visiškai bedieviškoje visuomenėje, tačiau jo širdis būtų klusni Šventajai Dvasiai, jis pasiliktų su Dievu ir būtų išganymo liudytojas, sakė popiežius. Jis priminė Apaštalų darbų knygos epizodą, kai apaštalai, sutikę Jono Krikštytojo mokinius, klausė, ar jie yra gavę Šventąją Dvasią, ir paaiškėjo, kad jie nė nežinojo, kas yra ta Šventoji Dvasia. Panašiai yra ir su kai kuriais krikščionimis, kuriems Šventoji Dvasia – tai balandis, kurie nesupranta, kad mums suteikta Šventoji Dvasia – tai garantija, kad visada pasiliksime su Viešpačiu. Popiežius paminėjo ir Jėzaus maldą per Paskutinę vakarienę, kad Tėvas apsaugotų jo mokinius nuo pasaulio dvasios.
Turime nuolatos melsti Šventąją Dvasią, kad mums padėtų nenutolti nuo Dievo. Pasaulio dvasia mus gundo užmiršti, kas yra nuodėmė. Nuodėmė mus atitolina nuo Dievo, tačiau, jei nusidedame, visada galime prašyti atleidimo ir grįžti pas Dievą. Pasaulio dvasia bando iš mūsų sąžinės ištrinti nuodėmės sampratą, bando mus įtikinti, kad viskas leistina.
Popiežius sakė, kad jį nuliūdino šiomis dienomis matyti vaizdai, kaip viename turistų pamėgtame mieste krikščionys sutiko Naujuosius metus. „Ta Naujųjų metų pradžios šventė buvo baisus pasaulio dvasios šėlsmas, pinigų ir kitko švaistymas. Ar tai nuodėmė? Ne, brangieji, tai daugiau negu nuodėmė. Tai sugedimas. Sugedimas – tai kur kas rimčiau negu nuodėmė. Šventoji Dvasia tave veda link Dievo, o jei tu nusidedi, Šventoji Dvasia tau padeda atsikelti. Pasaulio dvasia tave veda į sugedimą, kol galiausiai tu nesugebi atskirti, kas yra gera, o kas bloga, nematai skirtumo, viskas vienoda.“
Kaip man žinoti, kuriuo keliu aš einu? Klausau pasaulio dvasios ar Šventosios Dvasios? „Apaštalas šv. Jonas mums pataria: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“. Ką reiškia ištirti dvasias? Tai paprasčiausiai reiškia, kad jei tu ką nors jauti, jei nori ką nors padaryti, jei tau ateina į galvą kokia nors mintis ar sumanymas, visada savęs klausk: ar tai iš Šventosios Dvasios, ar iš pasaulio dvasios?“
Labai dažnai krikščionys gyvena nekreipdami dėmesio į tai, kas dedasi jų širdyse, sakė Pranciškus. Dėl to apaštalas šv. Jonas šiandien mus prašo tuoj pat nepatikėti kiekviena idėja, bet ramiai ištirti, iš kur ji ateina. Popiežius prašė kasdien pasižiūrėti į savo vidų. „Prašau, kiekvieną dieną suraskite truputį laiko, kada norite – vidudienį ar prieš miegą – ir savęs paklauskite: kas šiandien dedasi mano širdyje? Kokios mintys, kokie norai, kokia dvasia šiandien mane lanko? Dievo Dvasia, Dievo malonė visada veda į susitikimą su Dievu. Pasaulio dvasia – lėtai nuo jo atitolina. Lėtai, lėtai, lėtai slystu vis tolyn.“
Baigdamas antradienio Mišių homiliją popiežius prašė melsti Viešpatį dvasių atskyrimo malonės, kad visada sugebėtume suprasti, kas dedasi širdyje, kad širdis būtų ne kryžkelė, bet susitikimo su Dievu vieta. (JM / VaticanNews)
