Popiežiaus homilija. Eikime prieš pasaulio dvasios srovę
Šios dienos Evangelija pasakoja, kaip keliaujant per Galilėją kai kurie Jėzaus mokiniai ginčijosi, kuris iš jų svarbesnis. „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas“, – nutraukia jų ginčą Jėzus. Diskusijos, kas ko vertas ir kas už ką svarbesnis – nesuderinamos su krikščionių pašaukimu. Tą aiškiai sako ir apaštalas šv. Jokūbas šios dienos pirmajame skaitinyje. „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų!“
„Žmonės nerimsta dėl pasaulio vertybių, nerimsta dėl to, kuris svarbesnis už kitus. Jie sako: „Ne! Jis to nevertas. Aš to nusipelniau“. Tai supasaulėjimas, pasaulio dvasia. Kas taip mąsto, mąsto kaip Dievo priešas. Jėzus kita proga apaštalams sakė: „Kas ne su manim, tas prieš mane“. Evangelijoje nėra kompromisų. Kas, norėdamas gyventi pagal Evangeliją, mano, kad kompromisai įmanomi, tas galiausiai nusileidžia pasaulio dvasiai, kuri kompromisų kaina jam pasiūlo karjerą, valdžią, iškilimą aukščiau kitų.“
„Žiūrėkite, kaip aukštai esu pakilęs! Dabar jau negaliu leistis žemyn“, – sako pasaulio dvasios sugundytas, liovęsis būti krikščioniu žmogus. „Tai man priklauso. Aš turiu teisę daugiau uždirbti, turėti daugiau valdžios.“ Taip jo lūpomis kalba pasaulio dvasia. Jis piktai apkalba kitus, skleidžia paskalas. Iš kur visa tai? Iš pavydo. Mes žinome – Biblija mums tai sako – kad velnias yra didžiausias pavyduolis. Per velnio pavydą blogis atėjo į pasaulį. Pavydas – tai tarsi kirvarpa, kuri gražia iš vidaus, naikina. Pavydas skatina apkalbėti kitus, jiems kenkti.“
„Kas svarbiausias Bažnyčioje? Popiežius, vyskupai, monsinjorai, kardinolai, didžiausių parapijų klebonai, katalikų organizacijų vadovai? Ne! Svarbiausias Bažnyčioje yra tas, kuris visiems tarnauja, visų tarnas, neturintis jokių garbingų titulų. Dėl to Jėzus paėmė ant rankų mažą vaiką, pastatė jį viduryje ir švelniai – taip švelniai, kaip tik jis vienas moka – pasakė: „Kas priima šį vaiką, priima mane“. Turime nuolankiai priimti mažutėlius, jiems tarnauti. Šiuo keliu turime eiti. Yra tik vienas kelias prieš pasaulio dvasios srovę – nuolankumo kelias. Turime tarnauti kitiems, rinktis paskutines vietas, nesiveržti į priekį.“ (JM / VaticanNews)
